Neseniai „iškeptas“ Europos vicečempionas kelią į olimpiadą pradėjo sau tiesti jau pernai, kai nudžiugino visą Lietuvą tapęs pirmąkart rengtų Europos žaidynių nugalėtoju. 200 m sprinto rungtyje Lietuvai iškovojęs kelialapį H. Žustautas ramus negalėjo būti – mat dėl jo dar turėjo susigrumti su Londono olimpiniu vicečempionu Jevgenijumi Šuklinu. Įrodęs savo pranašumą Henrikas visą savo dėmesį sutelkė startui Rio de Žaneire.
„Planas visas tas pats vis tiek. Sportuojame intensyviai, neatsileidžiame, viską stengiamės atlikti šimtu procentų. Ne, šimtu dešimčia procentų“, - komentavo olimpietis ir neatmetė galimybės, kad sėkmė Brazilijoje gali atsukti nugarą.
„Lengvojoje atletikoje labai daug dėmesio sulaukia 100 m bėgimas, tai pas mus tie 200 m tokie kaip sprintas. Čia viena klaida ir į finalą gali nepatekti ar ten medalio netekti“, - aiškino jis. Skaudžiausią pamoką Henrikas gavo 2012 metais Europos jaunių čempionate, kai pralaimėjęs gal vienu centimetru liko antras. „Tų varžybų iki šiol negaliu pamiršti. Visada jas prisimenu ir tai mane dar labiau motyvuoja“, - teigė kanojininkas.
Kiek reikia visko atiduoti
Profesionalaus sportininko darbas nėra malonumas ir čia kaip niekada reikalinga valia laikytis tam tikro režimo. „Kiti žmonės gal nesupranta, kiek iš tikrųjų reikia visko atiduoti. Svarbu ne tik treniruotės, bet ir miegas, ką valgai, popiečio miegas. Tikrai sportinis režimas yra sunkus ir reikia daug paaukoti“, - pasakojo H. Žustautas.
Olimpietis kalbėjo, kad kartais norisi savaitgalį skirti draugams, bet penktadienį ir šeštadienį turi eiti į treniruotes: „Negali pabūti su draugais, šeima, nes turi tik vieną laisvą dieną per savaitę. Kaip Dievo įsakymas yra švęsk sekmadienį tai tiesiog tą dieną skiriu poilsiui. Aišku, per varžybas tai duoda grąžos ir jau atsigriebti mėgini po sezono.“
Turi pajausti
H. Žustauto patirtis neleidžia suabejoti – irkluoti kanoją yra tikras menas ir čia vien fizinės jėgos neužtenka. „Vien išlaikyti pusiausvyrą nėra lengva, o reikia dar koordinuoti veiksmus. Manęs klausia, o kaip jūs tiesiai irkluojate? Vairuojame tuo pačiu irklu – yrio pabaigoje užsukam irklą ir vairuoji“, - pasakojo jis.
Anot olimpiečio, esant kanojoje reikia jausti: „Viskas paremta jausmu. Kanojų sporte labai daug ką reiškia jausmas. Pusiausvyra, koordinacija, kai reikia vairuoti. Reikia pajusti ir vandenį, kaip irklą įkiši ir ištrauki iš vandens, kaip pasuki. Tai labai specifinis sportas.“
O galėjo tapti baidarininku
Irkluoti kanoją Europos žaidynių čempionas pradėjo nuo 2007 metų: „Visi klasiokai tuomet jau irklavo kanoją. Aš su pusbroliu ketinome išsiskirti ir norėjome užsirašyti pas baidarių trenerį, tačiau tą dieną jo nebuvo. Tai galvojome, koks skirtumas, užsirašysime į kanojas.“
Pradžia H. Žustautui nebuvo lengva – jaunuolis susilaužė ranką ir pamėgino dar kartą irkluoti. Šįkart viskas sekėsi. „Pabandžiau, norėjau vieną draugą aplenkti, paskui kitą ir kitą. Taip ir iki šiol irkluoju norėdamas kažką aplenkti“, - juokėsi jis.
Rio de Žaneiro olimpiada vyks rugpjūčio 5–21 dienomis. Oficialus Rio 2016 olimpinių žaidynių transliuotojas „Viasat“ rodys visas žaidynes nuo pradžios iki pabaigos per „Viasat Sport Baltic“ ir 6 papildomus olimpinius kanalus, o olimpinį krepšinio turnyrą bus galima stebėti per TV3 ir tv3.lt.
