„Skerla 5 ačiū“, – toks užrašas ant įspūdingo dydžio marškinėlių pasitiko ilgametį Lietuvos vyrų futbolo rinktinės gynėją Andrių Skerlą rungtynėse su Čekijos rinktine.
84 rungtynes rinktinėje sužaidęs ir karjerą nacionalinėje komandoje nusprendęs baigti Balstogės „Jagiellonia“ žaidėjas ne tokios pabaigos tikėjosi. Lietuvos rinktinė paskutiniąsias atrankos į 2012 metų Europos čempionatą rungtynes 1:4 pralaimėjo svečiams iš Čekijos.
Jau pirmąją minutę teisėjas iš Ispanijos už A. Skerlos pražangą baudos aikštelėje prieš Milaną Barošą skyrė 11 metrų baudinį, kurį realizavo Michalas Kadlecas.
“Praleidome pirmą įvartį, kurio galėjo ir nebūti, bet teisėjas skyrė. Šis įvartis nulėmė rungtynių eigą. Manau, kad žaidimo eiga parodė, kad čekai – stipresni ir jiems nereikia teisėjų pagalbos, kad laimėtų", - kalbėjo A. Skerla.
– Kaip manai ar tavo pražanga buvo verta 11 m baudinio?, - sportas.info paklausė A. Skerlos.
– Sunku pasakyti, gal ir galėjo duoti. Buvo tas kontaktas, bet ne tiek, kad taip lengvai varžovas nukristų. Žinoma, buvo vaidybos, bet puolėjai kartais taip žaidžia, o teisėjai kartais taip pasielgia.
– Atrankos turnyrą rinktinė pradėjo daug žadančiai, lygiosios su Škotija, pergalė prieš Čekiją, tačiau vėliau sekė nesėkmės. Kas atsitiko?
– Norint kovoti dėl vietos, kuri suteiktų galimybę kovoti dėl patekimo į Europos čempionatą negalima prarasti taškų su tokia komanda kaip Lichtenšteinas. Manau, kad būtent tos rungtynės ir nulėmė, kad ciklas taip susiklostė. Dabar galima daug kalbėti: jei tada būtume laimėję, gal šios rungtynės su čekais būtų buvusios lemiamos, gal viskas būtų kitaip. Bet nežinia.. Reikia žiūrėti į priekį ir, kad nepasikartotų tos klaidos – visiems daryti išvadas.
– Rinktinei reikia permainų?
– Faktas, kad reikia. Rezultatai – nekokie, todėl reikia viską peržiūrėti nuo pat pradžių. Aišku žaidėjai turi išanalizuoti savo klaidas, treneriai savo klaidas, federacija – savo, nes ji taip pat atsakinga. Manau, rimti vyrai ten dirba, turi apsitarti ir nuspręsti kaip bus.
– Šios rungtynės tau buvo paskutinės.
– Taip, paskutinės ir labai apmaudu, kad šitaip išėjo. Gaila.
– Su kokiomis emocijomis prisiminsi rinktinę?
– Lietuvos rinktinė – tokia rinktinė, kuri žaidžia banguotai. Buvo visko: ir juodų dienų kaip ši, ir linksmesnių. Labiausiai gaila, kad per visa tą laiką, kiek atstovavau rinktinei Lietuvoje neiškilo nė vienas normalus stadionas. Gaila, kad neteko ir neteks pažaisti stadione, kuris kada nors iškils Lietuvoje.
Lina Motužytė
