VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius
Trečiadienį, Žolinės išvakarėse, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros sertifikavimo veikla tapo akredituota pagal aukščiausius Europos standartus. Žemės ūkio ministerijoje Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos iškilmingai įteikė agentūrai akreditavimo pažymėjimą. Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, sveikindamas agentūrą šio svarbaus pripažinimo proga, pasidžiaugė, kad Sertifikavimo skyriaus darbuotojų entuziazmas ir komandinis darbas lėmė, kad Rinkos reguliavimo agentūros sertifikavimo veikla tapo akredituota pagal aukščiausius Europos standartus ir įsijungė į pripažintų akredituotų institucijų, tokių kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, VĮ Pieno tyrimai ir kt., gretas.
Įmonės veikla pripažįstama ES lygmeniu
Vienas iš ES reikalavimų sertifikuojančioms institucijoms yra būti akredituota. Tai reiškia, kad sertifikuojančių institucijų veikla turi atitikti ES reglamentus ir Lietuvos standarto 45011-1998 reikalavimus. „Tikrinama veiklos procedūra, patikros, darbuotojų kvalifikacija, žmogiškieji ir materialūs ištekliai. Stebima, ar įstaiga tikrai užtikrina ir atitinkamai atlieka procedūras, ar nėra subjektyvumo vertinant pareiškėjus faktoriaus, kurį būtina eliminuoti“, – apie sertifikavimo įstaigoms keliamus reikalavimus „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo R.Kraujelytė-Noreikienė.
„Akreditacijos tikslas – patikimai patvirtinti, kad įstaiga yra kompetentinga vykdyti atitikties vertinimo veiklą. Biuro suteikta akreditacija reiškia, kad įmonės sertifikavimo veikla yra pripažįstama ES lygmeniu. Sertifikavimas išskiria produktą iš kitų tos pačios linijos produktų ir suteikia gamintojui konkurencinį pranašumą“, – pažymėjo Nacionalinio akreditacijos biuro direktorius Jurgis Šarmavičius.
Organizacija sugeba pati užsidirbti
Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras Bogatyrius informavo, kad agentūra sertifikavimo veiklą pradėjo nuo 2012 m. sausio 6 d. – tuomet agentūroje įsteigtas Sertifikavimo skyrius. Sertifikavimo veiklą vykdo 4 darbuotojai.
R.Šatkauskas atkreipė dėmesį, kad agentūra ne tik gerai atlieka valstybės jai deleguotas funkcijas, bet ir pati sugeba užsidirbti, o ne vien gyventi iš šalies biudžeto. „Tokia organizacija yra gyvybinga, ji kuria pridėtinę vertę“, – pastebėjo R.Šatkauskas.
Per 2012 m. agentūra sertifikavo 60 pareiškėjų, iš jų – 19 bičių produktų gamintojų, 18 daržovių augintojų, 23 vaisių ir uogų augintojai. 2013 m. prašymus sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus pateikė 37 pareiškėjai, iš jų – 2 pieno gamintojai ir perdirbėjai, 2 vaisių perdirbėjai, 5 bičių produktų gamintojai, 14 vaisių ir uogų augintojų, 13 daržovių augintojų.
Visi tikrinami vienodai
Pasak agentūros specialistų, sertifikavimo veikla yra sudėtingas ir atsakingas procesas.
„Kreipėmės į Nacionalinį akreditacijos biurą prie Ūkio ministerijos, siekdami akredituoti sertifikavimo veiklą. Sertifikavimo veiklą numatyta akredituoti per 2 metus nuo pirmo sertifikato išdavimo. Tam buvo parengta daug procedūrų, tikrinimo aktų, instrukcijų ir kitų dokumentų pagal Lietuvos standarto 45011:1998 keliamus reikalavimus. Šis standartas būtent ir lemia sertifikavimo įstaigoms keliamus reikalavimus, kurie yra labai konkretūs ir griežti, – kalbėjo agentūros atstovė viešiesiems ryšiams. – Buvo įsigilinta į standarto reikalavimus, kelis kartus tobulinti įvairūs dokumentai. Dabar patvirtintos procedūros labai aiškiai apibrėžia sertifikavimo veiklos procesą, darbuotojai patikros metu vadovaujasi instrukcijomis su išsamiai aprašyta tvarka, ką reikia tikrinti, kokius mėginius imti. Tokiu būdu nebelieka subjektyvumo galimybės, visi pareiškėjai tikrinami vienodai ir atsakingai.“
Ekologinių ūkių sertifikavimą gali atlikti tik akredituota įstaiga. Taigi tuo ateityje galės užsiimti ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. „Šiuo metu mes akreditavomės išskirtiniams produktams sertifikuoti. Kai kurie ūkininkai, norintys sertifikuoti savo gaminamus ar užaugintus produktus, vis dar delsia, baimindamiesi galimo biurokratizmo, įsipareigojimų vykdyti išskirtinės kokybės produktų ( IKP) specifikacijų reikalavimus ir nematydami didesnės tokių produktų paklausos iš pirkėjų, – pastebi R.Kraujelytė-Noreikienė. – Tačiau situacija jau keičiasi, nes tiek gamintojai, tiek ir pirkėjai vis labiau įsitikina sertifikuotų produktų pranašumais: ribotai taikomos apsaugos priemonės (pavojingi ir labai pavojingi pesticidai yra draudžiami), naudojami tik minimalūs, augalų vegetacijai būtini trąšų kiekiai, apskaičiuoti remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais ir maisto medžiagų balansu. Perdirbant IKP, taikomos technologijos, sumažinančios nenaudingų organizmui medžiagų (pavyzdžiui, cukraus, druskos) kiekius, nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai, sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai ir kt.). Vystoma tausojanti aplinką žemdirbystė.“
Tausojamosios žemdirbystės ištakos Lietuvoje
Agentūros sertifikavimo veiklos akreditaciją teigiamai įvertino kolegos iš Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos.
„Kokybė gali ateiti ne tik per ekologinę, bet ir per tausojamąją žemdirbystę, kuri Lietuvoje, karstiniame regione, pradėta diegti nuo 2003 m. „Tatulos“ tarybos pirmininko Almono Gutkausko iniciatyva. Buvo sukurtos tausojamojo žemės ūkio taisyklės bei labai kvalifikuota sertifikavimo-testavimo komisija iš 9 įvairių mokslo ir mokymo institucijų (nurodomi tuomečiai pavadinimai): Lietuvos žemdirbystės instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos gyvulininkystės instituto, Lietuvos veterinarijos akademijos, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, Lietuvos maisto instituto ir iš kt.) asmenų. Buvo parengta ir patvirtinta tausojamosios žemdirbystės ūkininkų mokymo programa. Remiantis moksliniais tyrimais, buvo išleistos knygos apie tausojamąją žemdirbystę. Pasaulyje tausojamoji žemdirbystė jau gerai žinoma ir praktikuojama“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos pirmininkė profesorė Vanda Žekonienė ir tos pačios asociacijos tarybos narys profesorius Bronius Bakutis.
Pasak žemės ūkio viceministro R.Šatkausko, visi gamintojai suinteresuoti gaminti kokybišką produkciją, kad vartotojas ją atpažintų. „Savo gamybos mastais Lietuva pasaulio nenustebins, tačiau mūsų šalis tarptautinėje rinkoje gali konkuruoti produktų kokybe bei išskirtinumu“, – renginį reziumavo R.Šatkauskas.
