Viešosios erdvės priklauso žmonėms, tačiau neretai jas užkariauja reklaminiai skydai ir ekranai, rašo BBC. Tokie aktyvistai kaip Jordanas Seileris mano, kad žmonės turėtų spręsti kaip privalo atrodyti jų gyvenama aplinka. Anot aktyvisto, vis daugiau žmonių pageidautų išvalyti miestus ir pakeles nuo reklaminių stendų.
„Tuo tarpu daugybė verslininkų, nekilnojamo turto savininkų ir reklamos kūrėjų mėgaujasi galimybe išnaudoti viešasias erdves“, - sako J. Seileris.
Viešosios erdvės – tai gatvės, parkai, aikštės, galbūt net parduotuvės ir kavinės. Tai vietos, kuriomis naudojasi visi žmonės. Vis daugiau žmonių stengiasi apsaugoti ne tik privačią teritoriją, bet ir viešas erdves.
Dažnai žmonės gina savo privačią erdvę pasinaudodami įvairiomis iškabomis. Visiems teko susidurti su lipdukais ant automobilio, kurie informuoja, jog salone yra vežami vaikai. O kur dar iškabos skelbiančios, jog kiemą saugo šuo, tad svetimi čia nepageidaujami. Pašto dėžutes kartais paruošia lipdukas, kuriame prašoma nesiųsti reklaminių pranešimų.
Elektroninėje erdvėje apsaugoti savo privatumą nuo išorinių trikdžių gali būti sudėtingiau. Filtrai gelbsti nuo nereikalingų elektroninių laiškų, tačiau reklaminiai brukalai pasiekia mus telefonu.
Viesuomenę erzina pernelyg įžūli reklama ir grubi intervencija į ameninę erdvę, tačiau verslininkai net nemano keisti savo politikos kurso.
Vis dėlto klystate, jeigu manote, kad verslininkai pasitenkins siųsdami reklaminius laiškus arba skambindami į jūsų asmeninį telefoną.
Visame pasaulyje reklamos kūrėjai ir užsakovai kovoja dėl vartotojų dėmesio viešose erdvėse. Kova vyksta visuose frontuose. Potencialūs klientai atakuojami vaizdais, garsais ir kvapais.
Siekiant manipuliuoti pirkėjus galima pasitelkti visus tris pojūčius. Vaizdais, garsais ir kvapais galima paveikti vartotojo nuotaiką, sukurti geresnį produkto įvaizdį, o svarbiausia paskatinti pirkti.
Knygos „Brand Sense“ autoriaus Martino Lindstromo teigimu, vaizdinei reklamai tenka 83 proc. viso rinkodaros biudžeto. M. Lindstromas sako, kad stimuliuojant du pojūčius prekės ženklo poveikis vartotojui išauga 30 proc. O jegu veikiami visi trys pojūčiai tuomet reklamos efektyvumas padidėja 70 proc.
Vaizdinių priemonių naudojimas reklamos tikslais yra akivaizdus, tačiau garso ir kvapo poveikis dažnai lieka nepastebėtas.
Rokfelerio universiteto mokslininkas Andreas Kelleris sako, kad kvapai mūsų emocijas veikia kur kas labiau nei kiti stimuliatoriai.
Žmogaus kvapo receptoriai stirpriausiai reaguoja į tuos kvapus kurie yra susiję su pavojumi ir pasišlykštėjimu. Taip pat stipriai veikia visiškai priešingas priešingas emocijas stimuliuojantys kvapai. Reklamoje kvapus galima išnaudoti siekiant sukurti saugumo, seksualinio pasitenkinimo ir panašių būsenų jausmą.
Verslas išnaudoja šias mokslo žinias. Štai JAV bendrovė „Incentivation“ sukūrė kvapą, kuris 45 proc. padidina kazino lošimų automatų apyvartą. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės bendrovė „Bodywise“ savo sąskaitoms suteikia specialaus kvapo, dėl kurio skolininkai yra labiau linkę jas apmokėti. Anot „Aroma“ knygos autorių šis kvapas 17 proc. padidina tikimybę, kad klientas apmokės sąskaitą.
A. Kellerio nuomone, tikėtina, kad ir kitos bendrovės naudoja kvapus siekdamos padidinti pardavimus. Vis dėlto jis neturi įrodymų, kad tokios bendrovės kaip „Apple“ savo rinkodaroje naudotų specialius kvapus.
„Nematau priežasčių kodėl „Apple“ turėtų atskleisti panašius rinkodaros triukus, jug tuomet kiekviena kompiuterių bendrovė imtų kvepinti savo kompiuterius analogišku kvapu“, - sako tyrėjas.
Panašiai rinkodaros specialistai bando įsibrauti ir į pirkėjų klausą. Jau seniai žinoma, kad lėta muzika prekybos centre verčia pirkėjus lėčiau vaikščioti tarp lentynų ir nupirkti didesnį prekių kiekį. Kurtino universiteto profesoriaus Adriano Northo teigimu, lėta muzika prekybos centro pardavimus gali padidinti nuo 10 iki 20 proc.
Išnaudojant muzikos garsus galima nuraminti minias piko metu. Todėl kai kuriose traukinių ar metro stotyse groja rami kalsikinė muzika.
Vis dėlto ne visi tiki, kad muzikiniai sprendimai yra ilgalaikiai. Anot iniciatynės grupės „Pipedown“ įkūrėjo Nigelio Rodgerso, ilgainiui žmonės pripranta prie išorės dirgiklių taip pat kaip ir varnos prie baidyklių. Todėl dirgiklius teks keisti, nes ateities kartų tokie triukai gali nebeveikti.
