Politinės partijos per agitacinę kampaniją neriasi iš kailio, mėgindamos išsiskirti iš gausaus būrio kandidatų, nusitaikiusių į savivaldybių tarybų mandatus. Kai kurie judėjimai laviruoja tarp to, kas galima ir ne.
Kandidatų jūroje sieks išsiskirti
Vasario 27 d. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dalyvauja apie 14 tūkst. kandidatų (arba 2 tūkst. daugiau nei 2007 m. rinkimuose), kurie įvairiose savivaldybių tarybose pretenduoja į 1 526 mandatus. Kandidatų sąrašus pateikė iš viso 23 partijos. Kartu su jomis pirmą kartą dalyvaus ir nepriklausomi, save iškėlę kandidatai. Šį kartą jų bus 519. Nepriklausomų kandidatų gausa rinkimų numerių skaičių išaugino iki 145, o tai nepalanku partijoms, kurios anksčiau agitacinę kampaniją dažnai susiedavo su rinkimų numeriu. Politologas Lauras Bielinis neabejoja, kad per agitacinę kampaniją partijos mėgins įvairiais būdais atkreipti rinkėjų dėmesį į save, nes net per rinkimų numerių traukimo procedūrą jų vadovai demonstratyviai rodė nepasitenkinimą rezultatais, tarsi būtų labai įsižeidę. Kai kurios partijos jau sukėlė šurmulį. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tiria buvusio Vilniaus mero bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Artūro Zuoko pradėtą agitacinę kampaniją. A.Zuokas prieš rinkimus įkūrė visuomeninį judėjimą „Taip!“ ir visas pajėgas sutelkė Vilniaus mieste. Neseniai jis paskelbė akciją „Tapk vilniečiu ir Užupio respublikos piliečiu“, per kurią kviečia rinkėjus masiškai registruotis viename Užupio butų. Jame gyvenamąją vietą jau deklaravo galiūnų pasaulio čempionas Žydrūnas Savickas, kiti žinomi asmenys. „Įstatymuose aiškiai nustatyta, kad gyvenamosios vietos neturintis žmogus privalo ją deklaruoti prie savivaldybės ir tokiu būdu patenka į rinkėjų sąrašus, – sakė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas. – Tokių žmonių vien Vilniuje yra apie 15 tūkst., tad tiriame, ar tokia akcija A.Zuokas nepapirkinėja rinkėjų.“ Be kita ko, už melagingų deklaravimo duomenų pateikimą gresia gana švelni bauda – nuo 20 Lt iki 50 Lt. Antrą kartą už šį pažeidimą grėstų iki 100 Lt bauda.
Pažadėjo algą iki 6 400 litų
A.Zuokas „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad įstatymams nenusižengė. „Mes prieš savaitę klausėme VRK, bet atsakymo iš jos dar negavome, – teisinosi A.Zuokas. – Be to, mes matome problemą, kad yra žmonių, kurie faktiškai gyvena Vilniuje, bet dėl biurokratinių procedūrų negali „legalizuotis“. Mes ir pasiūlėme jiems išeitį.“ Tai ne vienintelis meduolis, kurį rinkėjams siūlo buvęs sostinės meras. Jis pripažino, esą per šią rinkimų agitaciją iš partijų „pažadų bus labai daug“. A.Zuokas ir pats žada 20 proc. sumažinti vilniečiams šilumos kainą – iki 18 centų už kilovatvalandę, o miestiečių vidutinę algą iki 2020 m. padidinti iki 6 400 litų. „Šilumos kainą sumažinti galima labai paprastai, nes šiandien Vilniaus šilumos tinklai šilumos gamybai panaudoja tik 11 proc. biokuro“, – aiškino A.Zuokas. Jo žodžiais, „jeigu Ūkio ministerija pritartų naujo biokuro katilo statybai, vien po šio projekto įgyvendinimo šilumos kainą būtų galima sumažinti 5 proc.“
Naudoja tą patį simbolį
VRK dėmesį atkreipė ir LiCS rinkimų agitacija. Ši partija naudoja besišypsantį veidelį „Smile“, kuris beveik identiškas banko „DnB Nord“ siūlomos nuolaidų kortelės „Daily Card“ simboliui. „Nei „DnB Nord“ bankas, nei banko „Daily Card“ mokėjimo, nuolaidų bei labdaros kortelė neremia jokios partijos ar sąjungos, nedalyvauja jokioje su rinkimais ir rinkimų agitacija susijusioje veikloje“, – sakė „DnB Nord“ banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. LiCS pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas neįžvelgia jokio nusižengimo dėl to, kad „Smile“ simbolį naudoja ir partija, ir bankas. „Lietuvoje per daug niūrumo ir jeigu prie nuotaikos praskaidrinimo prisidedame ir mes, ir bankas, tai nematau jokių problemų“, – sakė A.Čaplikas.
Nėra panacėjos nuo pažadų
Algis Krupavičius, politologas
Nėra receptų ar panacėjos, kaip rinkėjams apsisaugoti nuo nesąžiningos politinės agitacijos, nerealių pažadų. Kad ir kaip būtų, rinkėjas pirmiausia turėtų įvertinti patį kandidatą: kokie yra jo profesiniai gebėjimai, žmogiškosios savybės. Jeigu kalbame apie partiją, tai vertėtų išanalizuoti partijos programą: ką partija žada ir ar sugebėtų pažadus įgyvendinti. Pavyzdžiui, A.Zuoko pažadus vertinčiau rimtai, jei politikas pasakytų, kokiu realiu planu jis juos įgyvendins, bet paprastai panašūs pažadai dažniausiai būna šakėmis ant vandens rašyti. Be to, gyventojams vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į partijos deklaruojamus siekius, bet ir į jos komandą, kokie žmonės joje yra.
Gediminas Stanišauskas
