Savivaldybių rinkimai, kitaip negu prezidento arba Seimo, turi daug skirtingų rezultatų įvairiose vietose. Todėl daugelis partijų gali reikšti pasitenkinimą ir kalbėti apie laimėjimus. Tą jų lyderiai ir daro – nuslėpę užkulisines nepasitenkinimo grimasas, prieš kameras spaudžia dirbtines šypsenas ir gražbyliauja apie savo pergalę.
Tačiau pažiūrėjus kitaip galima pamatyti, kad daugelio partijų stiklinė ne pusiau pilna, o pusiau tuščia. Iš tikrųjų pergale, regis, gali tikrai džiaugtis tik viena partija – Tvarkos ir teisingumo, t.y. griežto veido paksizmo. Partija iš tikrųjų atrodo žvaliai, pastaruosius keletą metų mažai kur buvusi valdžioje, neįsivėlusi į skandalus, atsigavusi. Labiausiai, žinoma, už savo sėkmę paksininkai turi dėkoti tokiam Viktorui, kuris spruko nuo teisėsaugos į Maskvą, todėl aklo protesto balsai atiteko nuskriaustajam lakūnui. K. Prunskienė irgi galėjo pretenduoti į šiuos rinkėjus, bet ji dar ne taip nuskriausta „elito“, nenusipelnė tokios užuojautos.
Andrius Kubilius tuoj po rinkimų kalbėjo apie tradicinių partijų pergalę prieš populizmą – deja, jau tą patį pirmadienį jo poziciją praktiškai paneigė TV laidoje pasisakiusi partietė R. Juknevičienė – pasak jos, koaliciją su priešingos pakraipos tradicine partija (socdemais) reikia sudaryti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, o juk tokio tipo koalicija dar neseniai buvo vadinama vaivorykštine, ir reikalinga ji tik kraštutiniais atvejais – siekiant neprileisti prie valdžios populistinių arba aiškiai korumpuotų jėgų.
Tai didžiuosiuose miestuose, o daugelyje provincijos vietų padėtis dar blogesnė (taip sakant, „rajonuose“: vietoj šio sovietų primesto žodžio jokios valdžioje buvusios partijos per 17 nepriklausomybės metų taip ir nesugebėjo sugrąžinti „valsčių“).
Šie rinkimai atskleidė vieną itin nemalonią ypatybę, dėl kurios toks Rytis Juozapavičius ir korupcijos suvokimo indeksą tyrinėjanti įstaiga „Transparency International“ gali graužti nagus. Didžioji dauguma Lietuvos piliečių Artūrą Zuoką suvokia kaip korumpuotą. Tačiau net Vilniuje jo vadovaujama partija gavo 16 procentų balsų, o kai kur kitur – dar daugiau. Argumentacija – daug kartų girdėta: na ir kas, kad įsideda į savo kišenę, bet juk ir miestui daug padaro. Šitaip patys rinkėjai įtvirtina valdžios žmonėms teisę vogti iš jų pačių, iš mūsų visų.
Tokia pat mąstysena rinkėjai vadovavosi ir Druskininkuose – vienoje iš nedaugelio apygardų, kur absoliučią daugumą balsų gavo viena partija (socialdemokratai). Jau prieš rinkimus buvo aišku, kad tai valdžios partija – į ją suėjo mero palankumą turintys verslininkai, kai kurie perbėgę iš kitų partijų. Jokia vieša diskusija mieste nevyksta – žmonės paburba prieš valdžią tik šnekėdamiesi tarpusavyje, kaip sovietų laikais, ir tai ne vienintelė tokia savivaldybė.
Iškalbingas ir kitas faktas. Vilniuje paksininkų rinkėjų ne tik neatbaidė tas faktas, kad partijos sąraše yra nuteistas (ir niekada neatgailavęs) kyšininkas Audrius Butkevičius – priešingai, po reitingavimo jis pakilo iš septintos vietos į ketvirtą.
„Švarias“ koalicijas sudarinėjantys politikai kalba, kad Liberalcentristų partijoje, ypač ne Vilniuje, yra daug sąžiningų politikų, kurių nereikia tapatinti su „Abonentu“. Bet juk visi tie politikai turėjo puikiausią progą atsiriboti nuo „abonentinės“ politikos – tokia švarinimosi akcija buvo atliekama pačioje partijoje, jos rezultatas – Liberalų sąjūdis. Kodėl gi tiek daug politikų liko ištikimi A. Zuokui? Priežasčių gali būti daugybė, skirtingų įvairiose vietose, įvairūs vietiniai subjektyvūs asmeniškumai ir pan. Bet buvo turbūt ir tokie sumetimai: A. Zuokas – įtakingas ir galingas veikėjas, ir nuo jo neverta nusigręžti, be to, politiniai dariniai, atskilę nuo „motininės“ partijos, paprastai nebūna sėkmingi. Moralė antroje vietoje.
Šį kartą gana didelį sąmoningumą parodė Kauno rinkėjai – jie ir zuokininkams, ir paksininkams davė mažiau balsų negu Vilniuje. Matyt, libdemų sėkmę Vilniuje nemažai lėmė tautinė gyventojų sudėtis, balsuotojų slavų parama.
Prastai rinkimuose pasirodė ir žiniasklaida. Tie skelbiami balsų tūkstančiai turi prasmę tik juos lyginant, tai yra pateikiant procentinę išraišką. Ką sako tokia žinia (apie negalutinius rezultatus):
„Vilniuje, kur dėl valdžios vyksta didžiausia kova, šiuo metu pirmauja Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“. Remiantis duomenimis, kurie buvo gauti iš 125 (iš 151) Vilniaus miesto apygardos apylinkių, liberaldemokratai surinko 33 547 rinkėjų balsus, Tėvynės sąjunga – 26 302 balsus, liberalcentristai – 22 708 balsų.“
Šioje pastraipoje netgi neduota bendro skaičiaus, tad procentų net pačiam nėra kaip susiskaičiuoti. Regis, gerbiamoji BNS nesupranta, kad Rinkimų komisijos pateikiama medžiaga tėra žaliava, kurią dar reikia apdoroti prieš rodant ją informacijos vartotojui. Kitos žiniasklaidos priemonės irgi patingėjo padirbėti su kalkuliatoriais.
