Nors iki savivaldybių tarybų rinkimų liko vos mėnuo, beveik pusė rinkėjų dar nežino, už ką juose balsuoti. O ir kaip atskirti vieną ideologiją nuo kitos, vienos partijos tikslus nuo kitų - nelabai aišku: rikiuodamos kandidatų sąrašus, tokių dalykų kaip programos, politinės partijos šiems rinkimams apskritai nekūrė, rašo „Verslo žinios“.
Trumpesnės eilės ligoninėse, renovuoti darželiai ir mokyklos, sutvarkytos gatvės ir mažesnės transporto spūstys, renovuoti daugiabučiai, didesnis miestiečių saugumas, geresnės sąlygos verslui bei investicijoms, mažiau biurokratijos ir korupcijos – šių dalykų rinkėjai gali tikėtis balsuodami už bet kurią partiją, bet kuriame iš didžiųjų šalies miestų.
Tai rodo „Verslo žinių“ atlikta 9 partijų kandidatų į merus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje apklausa.
„Matyti, kad vidinis partijų išsekimas yra pasiekęs kritinį tašką, jos nebesistengia“, – partijų rinkimų programas vertina Mykolas Katkus, viešųjų ryšių kompanijos „VRP | Hill & Knowlton“ direktorius.
Anot jo, aiškios ideologijos neturinčios partijos pasmerktos, nes rinkėjai nuo jų ilgainiui nusigręš. Jo žodžiais, tai tas pats, kaip ir reklamuojamų savybių ar kokybės neatitinkantis produktas – kad ir kiek pinigų skirtum reklamai, ilgainiui jo vis tiek nebepirks.
„Todėl ideologinės, rinkiminės nuostatos yra pagrindinė partijų funkcija. Priešingu atveju partijos tampa keistais savimi patenkintų žmonių būreliais“, – nurodo M. Katkus.
Pašnekovas pažymi, kad būtent dėl šios priežasties Lietuvoje tapo populiaru rinkimų kampanijas „kurti dirbtinėmis priemonėmis, tai yra rinkimų technologijomis“.
„Manipuliacija, juodosios technologijos daromos nepalyginamai lengviau negu rimtas darbas su rinkėjais. Tačiau per didelis pasitikėjimas rinkimų technologijomis veda į absoliutų žmonių nusivylimą šalies rinkimų sistema. Tai tarsi žemyn einanti spiralė“, – įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas.
Tačiau politologas Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto profesorius, sako, kad nykios partijų rinkimų programos – dėsningas reiškinys.
„Valstybėje yra kelios svarbiausios sritys, tokios kaip švietimas ir sveikatos apsauga, todėl natūralu, kai visos partijos kartoja, kad reikia renovuoti darželius ir mokyklas, trumpinti eiles ligoninėse, – mano A. Krupavičius. – Kadangi savivaldybės sprendžia ūkines ir komunalines problemas, tai ir partijų siūlomi sprendimo būdai yra panašūs. Juk kiek skirtingų būdų galima pasiūlyti transporto spūsčių problemai spręsti.“
Dėl šios priežasties, politologo teigimu, visuomet labai panašios būna kiekvieno miesto konkurentų programos.
„Antai Vilniuje yra Artūro Zuoko fenomenas. Natūralu, kad kovodami prieš jį visi oponentai žadės spręsti transporto problemas ir tiesti aplinkkelius“, – aiškina A. Krupavičius.
„Verslo žinių“ apklausa šiuos politologo žodžius patvirtino: Vilniuje visi kandidatai žada mažinti transporto spūstis, kovoti su korupcija ir visiems verslininkams suteikti vienodas konkurencines sąlygas. Kaune bene visi politikai žada atnaujinti Laisvės alėją ir pradėti sporto rūmų statybas Nemuno saloje, Klaipėdoje – gerinti visuomeninio transporto sistemą ir spręsti uosto problemas, Panevėžyje – steigti pramonės parką, rašo „Verslo žinios“.
