Rinkimų į Seimą rezultatai nebuvo netikėti nei politologams, nei tiems politikams, kurie nėra kamuojami nesveikų iliuzijų, ko nors netinkamo nevartoja. Užtat jie netikėti pačiai valstybei.
Pavojingas aktyvumas
Jei prieš ketverius metus rinkimuose dalyvavo kiek daugiau nei 46 procentai rinkėjų, tai vos 5 procentais didesnis jų aktyvumas šiemet sukėlė netvarką, nes teoriškai iš visų tribūnų raginanti ateiti ir pareikšti valią valstybė netikėjo savo pačios užkeikimų efektyvumu. Tas keliais procentais ūgtelėjęs pilietiškumas buvo, turbūt, toks pat netikėtas, kaip ir patys rinkimai. Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip nutiks?!
Kaip visada, „netikėtai“ ištikus „stichinei demokratijos nelaimei“ paaiškėjo, kad rinkimų organizatoriai neturi pakankamai pinigų, žmonių ir kitokios motyvacijos jūsų pilietiškumui aptarnauti. Kažkur komisija, nebaigusi skaičiuoti balsų, nuėjo pasnausti. Kai kuriose aktyvumo apgultose rinkimų apylinkėse iš kelių kabinų buvo galima balsuoti tik dviejuose. Ant kitų kabėjo užrašai, informuojantys, kad „kabina neveikia“. Jei tai būtų kam kitam skirta kabina, preziumuotume, kad sugedo vandentiekis – būna juk visko. Bet kas gali sugesti slaptam balsavimui skirtoje kabinoje – užuolaidėlė, iš netašytos lentos pagamintas stalviršis ar pigiausias rašiklis? Jei būčiau sąmokslo teorijų fanas, imčiau svarstyti, kad jose gal neveikia kokia slapta kamera, stebinti, ar teisingai balsuoja koks balsą pardavęs čigonas (būtent čigonas, nes taip jie vadina save patys, o visokiems kalbos kontrolieriams siūlau eiti adresais, kurių pašto indeksų nerodo internetas) ar kitas po laiminga žvaigžde gimęs individas.
Pardavimai ir pirkimai
Pats jaučiuosi gimęs ne po visai laiminga žvaigžde, nes drausmingai balsuoju nuo 1990 metų, nieko nepraleisdamas. Nuolat girdžiu, kad kažkas kažkam už balsą siūlo – tai kaliniams, tai čigonams, tai šiaip kažkokiems geriems žmonėms. Man niekas nepasiūlė niekad nieko – nei 20 litų, nei dviračių, nei žoliapjovių, nei bulvių. O tikrai paimčiau viską iš visų, bet balsuočiau, kaip man patinka. Tikriausiai taip man ant kaktos ir parašyta...
Štai ir dabar nugriaudėjo istorija, kuri turėtų byloti, kad daugiausiai balsų gavusios partijos bent kai kurie politikai turėtų būti nesutaikomai susipykę su sveika nuovoka. Pakankamai dideli Darbo partijos reitingai, profesionaliai sukalta rinkimų kampanija, visų išprognozuota pergalė ir... tikra ar tariama (čia jau teisėsaugos ir dalinai veiksnios Vyriausios rinkimų komisijos reikalas) „zekų“ balsų supirkinėjimo istorija.
Apie ją išgirdę didelių partijų dideli politikai, daugiausiai jau politikos veteranai, reikšmingais veidais žiopčioja apie „dėmę visai sistemai“ ir sako, kad jau šįkart tai viską reikia išsiaiškinti. Svarbiausia, jei tai būtų pirmas kartas, kai girdime, kad tas ar anas perka. Nebuvo turbūt nei vienos Seimo kadencijos, kurion susėdę išrinktieji neišprakaituotų rinkimų įstatymo patobulinimų, „gerindami ir skaidrindami“ viską – nuo partijų finansavimo, iki reglamentavimo kas kokiu šriftu turi būti prašyta reklamose ir medžiojimo, kas davė rinkėjui rašiklį su partijos pavadinimu. Šios giliai prasmingos skaidrinimo priemonės duoda tiek darbo rinkimų organizatoriams, kad... net kabinos nustoja veikusios, o po kiekvienų rinkimų vis tiek paaiškėja, kad žiema atėjo netikėtai.
Darbo turi visi
Paminėjau teisėsaugą ir pats šypsausi. Čia ta pati teisėsauga, kuri turi laiko ir resursų užversti bylomis Eglę Kusaitę, tampyti po nuovadas vaikus, kreidutėmis ant šaligatvio rašančius keiksmažodžiams nepriskiriamą, bet kažką erzinantį žodį? Čia ta pati ar kita teisėsauga, kuri nuo vasaros iki pat rinkimų lenktyniavo su laiku ir siekė kaip nors izoliuoti „didžiausia grėsme“ (kelinta jau iš eilės?) valstybės pagrindams tapusią Neringą Venckienę?
Čia tas pats Valstybės saugumo departamentu vadinamo darinio vadeiva Gediminas Grina dabar visus pagaus ir išaiškins? Tas pats, kuris, dar ilgokai prieš rinkimus pareiškė nustatęs, kad didelę dalį Lietuvos žiniasklaidos papirko jo kontoros verslo partneriai (bent jau E. Kusaitės byloje) iš Rusijos? Juk sakė žinąs, kad papirko, o gal ir ką papirko, bet nesakys, nes tai valstybės paslaptis. Visi jie pernelyg užsiėmę ir panašūs į kelių policijos ekipažą, kuris tuščioje gatvėje pastveria už pakarpos į troleibusą ne vietoje bėgančią moteriškę, bet niekad šeštadienį nepravažiuos pro Vilniaus Karoliniškių turgelį, kur pagal taisykles vaikšto tik tie pėstieji, kuriems kažkas matyt atskirai paaiškino, jog Loretos Asnavičiūtės gatvė nėra bulvaras. Tad nestatyčiau nė sudilusio skatiko lažybose dėl to, ar kas nors parodys tokį pat uolumą, kai kalbame apie daugumą spektaklio dalyvių tenkinančius dalykus.
Vogta iš jūsų kišenės
Taigi, formaliai jūsų aktyvumas laukiamas, bet sukelia tik vargą ir problemas – kabinos genda. Formaliai mes apsaugoti ir viskas skaidru, nes smegenis plaunančius tekstus reikia pažymėti, kaip „Apmokėtus iš rinkiminės to ar ano sąskaitos“.
Noriu priminti, kad formaliai viskas buvo teisėta ir kai stojome į Europos Sąjungą ir ne kalinius, o daug platesnes mases referendumui viešai ir oficialiai, su bėgančiomis eilutėmis nacionaliniuose televizijos kanaluose pirko alumi bei skalbimo milteliais. Įrodymų, žinoma, teisėsaugai nė nebūtų galėję pakakti – net pati mintis „šventvagiška“.
Formaliai teisėta ir tai, kad gėdingai žlugusi (referendumas aiškiai pasisakė „prieš“) smegenų plovimo kampanija, kurią, sutapk tu man taip, prieš rinkimus vykdė UAB „Visagino atominė elektrinė“, nebuvo pažymėta tinkamai. O tinkamai ir sąžiningai būtų: „Vogta Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politinei propagandai iš nacionalinio energetikos sektoriaus“. Gal galima ir kaip nors tiksliau, bet esmė nedaug pasikeis. Būtų dar sąžininga, jei visokios kainų kontrolės komisijos įpareigotų šilumos ir elektros tiekėjus įtraukti šią eilutę į sąskaitas, kurias netrukus gausite. O formaliai – „vsio zakonno“. Tik va šios sistemos patriarcho našlė liko be mandato. Beveik apsiverkiau iš gailesčio... Tokie štai, rinkiminiai netikėtumai.
