Sakoma, kad savivaldos institucijos – ta valdžios grandis, kuri yra arčiausiai žmogaus. Kita vertus, tai, kaip dirba, ką gali ir ko negali savivaldybės, priklauso nuo Seimo priimtų įstatymų.
Kodėl Lietuvoje vis dar nėra tiesioginių merų rinkimų? Kaip padaryti, kad perskirstant tarp savivaldybių gyventojų pajamų mokestį, ir vadinamųjų probleminių rajonų nenuskriaustume, ir Vilniaus savivaldybės vadovai nepriekaištautų, kad miestui taip mažai paliekama? Reikia ar nereikia specialaus Sostinės įstatymo? Kiek savivaldybių Lietuvoje turėtų būti ir kur reikėtų brėžti jų ribas, kad žmonėms būtų patogu? Ir ką apskritai reikėtų keisti, kad savivalda – ne tik savivaldybės, bet ir seniūnijos, seniūnaitijos – pateisintų gyventojų lūkesčius?
Apie tai Balsas.lt studijoje diskutuoja 3 partijų kandidatai į Seimo narius: parlamentarės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Danutė Bekintienė ir Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė bei partijai „Sąjunga TAIP“ atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Miroslavas Monkevičius .