Balsavimas per rinkimus Baltarusijoje – demokratijos spektaklis Vakarams, o realybė atsiskleidė per protesto akciją, kuomet specialiosios pajėgos mušė visus ten buvusius, nepaisant, ar tai moteris, ar garbaus amžiaus žmogus, ar diplomatas – su tokiais įspūdžiais grįžo rinkimus stebėję Lietuvos parlamentarai.
Jie kartu papasakojo herojišką istoriją, kaip Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas kartu su kolegomis gelbėjo specialiųjų pajėgų talžomas Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentes, ir priešingą, kaip ekspremjerė Kazimira Prunskienė, tik išlipusi iš automobilio, net neatsisukdama spruko į viešbutį.
„Nespėjus išeiti iš viešbučio, kuris buvo Parlamento aikštėje, iš karto patekome į OMON'o pajėgų apsuptį. Jie nesiskaitė nė su vienu, visus stūmė skydais, mušė guminėmis lazdomis. Pamačiau ambasadorių E. Bagdoną, kuris yra labai drąsus žmogus, aktyvus demokratijos gynėjas, jis kartu su Švedijos ir Vengrijos ambasadoriais puolė ginti tris merginas, EHU studentes. Ambasadorius šaukė (rusų kalba – ELTA), kad jis yra ambasadorius, čia yra parlamentarai, bet niekam tai nebuvo įdomu, jie nežiūrėjo į tarptautinių stebėtojų pažymėjimus. Mus išgelbėjo nuo sumušimo tai, kad milicijos pareigūnai neleido omonininkams mūsų mušti“, – kalbėjo Andrius Šedžius pirmadienį per spaudos konferenciją Seime.
Parlamentaras pasakojo visame šiame įvykių sūkuryje pamatęs, kaip prie viešbučio privažiavo automobilis „Mercedes“, o iš jo išlipo ekspremjerė K. Prunskienė. „E. Bagdonas pradėjo šaukti: „Premjere, žiūrėkit, kur Jūsų demokratija, atsisukit, žiūrėkit. Bet ji nė neatsisukusi smuko į viešbutį“, – pasakojo A. Šedžius.
Jau vėliau parlamentaras sakė išgirdęs K. Prunskienės pasiaiškinimą, esą ji maniusi, kad jie buvo ginami nuo opozicijos.
Seimo narys Andrius Mazuronis sakė pirmą kartą pakliuvęs į tokią situaciją ir buvęs stipriai šokiruotas. „Pirmoji dalis (balsavimas – ELTA) priminė labai puikų demokratijos spektaklį Vakarams, kurį mes stebėjome, o tai, kas vyko naktį, aš vertinu kaip tikro veido parodymą. Aš tokių įvykių nebuvau matęs iš arti, mane tai labai stipriai šokiravo, kai šalia tavęs jaunas merginas talžo su bananais, visiškai nesirinkdami – vaikus, moteris, pagyvenusius žmones, diplomatus, kas pakliuvo po ranka. Kalbėti apie demokratijos žingsnius per anksti“, – sakė A. Mazuronis.
Visi stebėtojai pasakojo, kad įspūdžius po rinkimų galima padalinti į dvi dalis. Viena jų – oficialioji, rinkiminė, parodomoji. „Mums leido tikrinti rinkėjų sąrašus, skaičiuoti tuščius biuletenius, stebėti balsavimą, bendrauti su žmonėmis, dalyvauti balsų skaičiavime, kas iki šiol buvo laikoma problemiškiausia rinkimų dalimi, stebėjome, kaip skaičiuojami balsai, mus netgi kvietė prie stalo paskaičiuoti biuletenius patiems. Nulydėjome rinkimų komisijos apylinkės pirmininkę iki apygardos, matėme, kaip protokolo duomenys yra suvedinėjami į bendrą sąrašą. Procesą stengtasi padaryti kaip galima skaidresnį“, – pasakojo parlamentaras Rokas Žilinskas.
Nors, pasak parlamentaro Mečislovo Zasčiurinsko, jau ir ten buvo justi baimė ir įtampa atvykus tarptautiniams stebėtojams. Vienur rinkimų komisijos pirmininką, suaugusį vyrą, išpylė prakaitas, kitur dirbusiai moteriai pakilo kraujospūdis.
Stebėtojai pasakojo, kad jiems abejonių sukėlė ir balsavimo rezultatai, ypač išankstinio balsavimo, kur absoliučiai didžioji dalis balsų atiteko Aleksandrui Lukašenkai. „Per išankstinį balsavimą 777 balsai buvo už Lukašenką ir 77 – už kitus. Rinkimų dieną – už Lukašenką 585, o 501 – už kitus, įskaitant 16 sugadintų biuletenių. Matote, kad išankstinių rinkimų rezultatai pasiskirsto 10 ir 90 procentų, o rinkimų dienos – 50 ir 55“, – vienos iš rinkimų apylinkių pavyzdį pateikė A. Mazuronis.
R. Žilinskui „viena drąsi moteris“ rinkimų komisijoje pasakojo apie tai, kaip išankstinio balsavimo metu per pietų pertraukas balsadėžės buvo paliekamos be stebėtojų ir komisijų narių globos.
„Vienoje apylinkėje drąsi moteris papasakojo, kad vieną iš tų išankstinio balsavimo dienų, kai yra skelbiama pietų pertrauka, kuri prasideda 14 val., o baigiasi 16 val., niekas tuo metu nežino iš komisijos narių ir stebėtojų, kas darosi su urna, nes visi yra išprašomi iš balsavietės. Ji, prieš išeidama pietų, ant plastilininio antspaudo ant urnos paliko slaptą žymę, sugrįžusi 16 val. ji tos žymės neberado“, – pasakojo Seimo narys.
Petras Auštrevičius atkreipė dėmesį ir į ribotas kitų kandidatų galimybes reikštis viešojoje erdvėje – 90 proc. žiniasklaidos dėmesio atiteko A. Lukašenkai, visiems kitiems liko 10 proc.
Galiausiai, pasak parlamentaro, net 46 proc. apylinkių, kur buvo nepriklausomi stebėtojai, nustatyta rimtų pažeidimų: stebėtojai nebuvo prileisti prie stalo, liepta stovėti iki 6 metrų nuo jo, stebėtojai negalėjo suprasti, kaip skaičiuojami rezultatai, kaip staiga maža krūvelė virsta didele arba dvi apylygės krūvos išnyksta, nebuvo parodyti protokolai, galutiniai rezultatai, nepasakyta, kodėl skaičiai „nesueina“.
„46 proc. tokių pažeidimų ir šį rytą leido ESBO atstovams rytiniame pasitarime daryti išvadą, kad Baltarusija turi nueiti dar labai ilgą kelią demokratijos link, ir tas kelias skaičiuojamas ne mėnesiais, o galbūt net rinkimais. Šie rinkimų rezultatai stokoja skaidrumo“, – sakė P. Auštrevičius.
Parlamentaras po šių rinkimų prognozuoja „ilgą politinę žiemą“.
„O dabar reikia skubiai išsrėbti visą tą košę, kurią neurotinis režimas privirė, nes sulaikyti šimtai žmonių, tarp jų ir užsienio žurnalistų, 8 iš 9 kandidatų, vienas yra dingęs, ir Lietuvos reakcija šiuo atveju neturėtų būti besidžiaugianti stabilumu Baltarusijoje ir tuo žmogumi (A. Lukašenka – ELTA), kaip stabilumo Baltarusijoje garantu“, – sakė R. Žilinskas.
Taip pat skaitykite:
Baltarusija po rinkimų: ar represijos bus dar žiauresnės?
