Karo išsekinti ukrainiečiai sekmadienį rinks naują, didesnes galias įgijusį parlamentą, kuriame veikiausiai dominuos provakarietiškos ir nacionalistinės jėgos, lemsiančios, ar prezidentas Petro Porošenka galės sudaryti taiką su Kremliumi ir tuo pačiu išlaikyti separatistų kontroliuojamus rytinius regionus.
Tačiau balsavimas vyks karo sąlygomis, o milijonai Ukrainos rusakalbių negalės balsuoti, nes jų gyvenamosios teritorijos buvo aneksuotos Kremliaus arba užimtos promaskvietiškų kovotojų.
Po šio balsavimo greitai įvyks sukilėlių organizuojami rinkimai rytiniame pramonės regione, kuriame daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai ir kuriame kautynės su vyriausybės pajėgomis nusinešė apie 3,7 tūkst. žmonių gyvybių, o Ukrainos ekonomiką pavertė griuvėsiais.
„Pagrindinis klausimas per šiuos rinkimus bus karas ir taika“, – sako Kijeve įsikūrusio politinių studijų instituto „Penta“ ekspertas Volodymyras Fesenka.
Priešingų stovyklų organizuojami rinkimai taps naujausiu veiksmu kruvinoje istorinėje dramoje, sparčiai besivystančioje kultūriškai pasidalijusioje šalyje Europos Sąjungos (ES) pašonėje.
Rusijos remtam ankstesniam prezidentui Viktorui Janukovyčiui pernai lapkritį atmetus sutartį su ES, kilo kelis mėnesius trukę gatvių protestai, kurių kulminacija tapo beveik 100 žmonių žūtis šalies sostinėje Kijeve ir valdančiojo elito nuvertimas.
Taika Ukrainoje - permainų pagrindas
Tačiau vėliau Kremliaus įvykdytas Krymo atplėšimas ir numanomas palaikymas sukilimui rytiniuose regionuose išprovokavo prisiminimus apie Šaltąjį karą atgaivinusią konfrontaciją tarp Maskvos ir Vakarų šalių.
P.Porošenka tikisi, kad spalio 26 dieną vyksiantys rinkimai suteiks jam mandatą toliau laikytis daugelio kritikuojamo taikos plano, dėl kurio jis rugsėjį susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po virtinės katastrofinių pralaimėjimų mūšio lauke.
Šis provakarietiškų pažiūrų konditerijos pramonės magnatas tikisi sudaryti paliaubų susitarimą, kuris leistų gyvybiškai svarbioms pramonės įmonėms, uždarytoms dėl beveik kasdien vykstančių apšaudymų, atnaujinti gamybą ir padėti atgaivinti byrančią Ukrainos ekonomiką.
Tačiau nuogąstavimai, jog P.Porošenka faktiškai nusileidžia Kremliui, pasiūlydamas sukilėliams ribotą autonomiją mainais į taiką, buvo naudingi nacionalistų partijoms, atmetančios derybas su Rusija.
P.Porošenka „susiduria su reikšmingu skepticizmu dėl taikos proceso iš visuomenės ir centro dešiniųjų partijų pusės“, perspėjo politinės rizikos konsultacinė bendrovė „Eurasia Group“.
Pirmoji europietiška dauguma?
Net 29 partijos, iš kurių nei viena neatstovaus nuverstajam režimui, varžysis dėl teisės dirbti 450 vietų Aukščiausioje Radoje, kuri nuo šiol turės teisę skirti premjerą ir daugumą ministrų kabineto narių.
„Pirmąkart nuo nepriklausomybės tarp elektorato iškilo proeuropietiška dauguma“, – sakė Kijeve įsikūrusio Globaliųjų strategijų instituto analitikas Vadymas Karasiovas.
Prezidento vadovaujamas Petro Porošenkos blokas, kaip rodo apklausos, yra populiariausias, tačiau veikiausiai neįgis daugumos, reikalingos vyriausybei suformuoti.
Dėl to partijos, kurios laikosi karingesnio požiūrio Rusijos atžvilgiu ir patenka, daugumos apklausų duomenimis, į populiariausių jėgų penketuką, tampa itin reikšmingomis žaidėjomis, galinčiomis nulemti dabartinių trapių paliaubų likimą.
P.Porošenka veikiausiai turės mažiau leisti į kompromisus, jeigu įstengs suformuoti valdančiąją koaliciją su premjero Arsenijaus Jaceniuko naujai įkurtu „Liaudies frontu“.
A.Jaceniukas vadovavo Ukrainos deryboms su Vakarų šalių lyderiais ir veikiausiai palaikytų nepopuliarias diržų veržimo priemones, kurių reikalavo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagal 27 mlrd. JAV dolerių tarptautinę finansinio gelbėjimo programą.
Bet jeigu jo partija prastai pasirodytų, P.Porošenka gali būti priverstas mėginti kurti aljansą su buvusia premjere ir griežta V.Putino kritike Julija Tymošenko - savo politine varžove, arba su Radikalų partija, kuriai vadovauja neprognozuojamas populistas Olehas Liaško.
Kremliui tebesimpatizuojantys rusakalbiai galės rinktis nusilpusią Komunistų partiją arba paskubomis sukurptą Opozicijos bloką – kurį sudarė grupė verslo magnatų ir politikų, anksčiau rėmusių V.Janukovyčių, o dabar pasisakančių už labiau socialistinę kryptį.
„Absoliuti dauguma politinių partijų ir kandidatų stengiasi nuslėpti savo simpatijas Rusijai“, – pažymėjo V.Fesenka.
Sukilėliai, kontroliuojantys dalį regiono, kuriame susitelkusios pagrindinės Ukrainos kasybos ir metalurgijos įmonės, ignoruos spalio 26-osios balsavimą, tačiau savaite vėliau surengs rinkimus savo teritorijoje, kuriuos Kijevas laiko neteisėtais.
Pagrindinis sukilėlių tikslas – suformuoti naują darinį, Naująją Rusiją, kuri galėtų pasekti Krymo pavyzdžiu ir prisijungti prie Rusijos.
Šis netikrumas kelia grėsmę, kad Ukrainos rytuose tęsis „įšaldytas konfliktas“ – panašus į tuos, kurie leido Maskvai destabilizuoti provakarietiškas vyriausybes Gruzijoje ir Moldovoje.
„Vakarų vyriausybės tikriausiai tikėsis Rusijos pastangų atkalbėti separatistus nuo ketinimų (surengti atskirus rinkimus), tačiau Maskva neužsiminė tai darysianti“, – pažymėjo „Eurasia Group“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
