Jau pavargo
Atrodytų, kalbėti apie šios JAV prezidento rinkimų kampanijos rezultatus dar anksti: milijonai Donaldo Trumpo, Respublikonų partijos kandidato, ir Hillary Clinton, remiamos Demokratų partijos, šalininkų dar neatėjo į rinkimų apylinkes ir nepareiškė savo pilietinės valios. Tačiau, kai kurių JAV politikos apžvalgininkų teigimu, Amerika jos pasekmes jaučia jau dabar.
Esą jau akivaizdu, kad po šių prezidento rinkimų šalis liks dar labiau susikaldžiusi, nes rinkimų kampanija atskleidė gilias politines priešpriešas visuomenėje, jų artimiausioje ateityje nepavyks sumažinti. Be to, kandidatų politinė retorika jau pakenkė tarptautinei JAV reputacijai ir privertė ne juokais sunerimti net artimiausius sąjungininkus Europoje. Tereikia prisiminti D.Trumpo samprotavimus apie tai, kokiomis sąlygomis Amerika gintų NATO sąjungininkes agresijos atveju.
Dabartinė JAV prezidento rinkimų kampanija, leidinio „Project Syndicate“ apžvalgininkų teigimu, labai išsiskiria iš ankstesniųjų padorumo stoka ir stebėtinai dideliu dviejų pagrindinių kandidatų pozicijų bei įvaizdžio skirtumu. Tokiu dideliu, kad daugelis skirtingą nuomonę dėl D.Trumpo ir H.Clinton tinkamumo eiti JAV prezidento pareigas turinčių amerikiečių dabar iš esmės visiškai sutaria tik dėl vieno dalyko: ši rinkimų kampanija trunka jau pernelyg ilgai ir tapo per daug varginanti.
Neperšokusi griovio
Nuo vasaros pradžios visuomenės nuomonės apklausose su didesne ar mažesne persvara prieš D.Trumpą pirmavusi H.Clinton ties rinkimų kampanijos finišu taip įtikėjo savo pergale, kad iš anksto užsisakė šventinį saliutą. Pasak Niujorko dienraščio „New York Post“, lapkričio 8 dieną 21.30 val. vietos laiku pirmosios JAV prezidentės garbei virš Hudzono upės Niujorke dangų turėtų nušviesti įspūdingas fejerverkas.
Jo pradžia suplanuota tepraėjus vos pusvalandžiui po oficialios JAV prezidento rinkimų pabaigos. Taigi, regis, H.Clinton visiškai pasitiki jai palankiu Amerikos rinkėjų sprendimu, nes, dar neperšokusi rinkimų finišo griovio, smagiai šūktelėjo: „Op!“ Gali būti, kad panašiai jautėsi ir buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, inicijavęs referendumą dėl narystės ES ir patyręs šoką paaiškėjus jo rezultatams.
Artėjant JAV prezidento rinkimų dienai išties atrodė, kad H.Clinton užtikrintai pirmauja: ji taip gerai pasirodė baigiamuosiuose TV debatuose, kad šalies lažybų bendrovės jos pergalės tikimybę įvertino 85 proc. Tačiau iki rinkimų likus 11 dienų lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad Jungtinių Valstijų federalinis tyrimų biuras (FTB) atnaujino H.Clinton iškeltos bylos dėl galimo valstybės paslapčių atskleidimo naudojant asmeninį elektroninio pašto serverį tyrimą. Istorija apie tai, kaip H.Clinton, eidama valstybės sekretorės pareigas, tarnybiniam susirašinėjimui naudojosi jos namuose įrengtu neapsaugotu serveriu ir taip galimai galėjo pažeisti slaptumo reikalavimus, tapo vienu svarbiausių D.Trumpo politinio puolimo argumentų.
Visuose savo susitikimuose su rinkėjais, visuose TV debatuose D.Trumpas tvirtino, kad H.Clinton išvis neturėjo būti leista dalyvauti prezidento rinkimuose, nes ji nuslėpė nuo FTB pareigūnų daugiau nei 30 tūkst. savo elektroninio pašto laiškų. Klausimas „Tai kur dingo laiškai, ponia Clinton?“, tapo vienu svarbiausių D.Trumpo politinėje retorikoje. Jis nuolat tvirtino, kad H.Clinton vieta – ne Baltuosiuose rūmuose, o kalėjime, nes ji nusikalstamai aplaidžiai elgėsi su slapta informacija.
Įtartini sutapimai
Naujiena apie FTB atnaujintą tyrimą dėl H.Clinton elektroninių laiškų apstulbino ir šalies visuomenę: juk dar liepos pradžioje FTB direktorius Jamesas Comey pareiškė nesiūlysiantis Teisingumo departamentui kelti baudžiamąją bylą H.Clinton dėl darbo reikalais naudoto privataus serverio. Nors H.Clinton ir jos artimiausių bendradarbių veiksmus jis pavadino „išskirtinai nerūpestingais“, tačiau tyrimo metu esą nebuvo nustatyta faktų, kuriais remiantis būtų galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą. JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch atsižvelgė į tokią FTB vadovo poziciją ir pranešė visiškai su ja sutinkanti.
Atrodė, kad ši H.Clinton labai nemaloni istorija pagaliau nugrimzdo praeitin. Tačiau spalio 28 dieną FTB direktorius pasirašė Kongreso nariams skirtą laišką, kuriame juos informavo apie atnaujintą bylos dėl H.Clinton elektroninių laiškų tyrimą: esą tiriant kitą bylą įtariamojo kompiuteryje buvo rasti tūkstančiai iki šiol nežinomų H.Clinton laiškų. Todėl, J.Comey teigimu, jis ėmėsi priemonių, kad tyrėjai juos peržiūrėtų ir įvertintų.
Nenuostabu, kad toks FTB vadovo sprendimas iškart pakeitė dviejų pagrindinių kandidatų į JAV prezidento postą reitingus: D.Trumpas pirmą kartą nuo vasaros pralenkė H.Clinton. Nors jo persvara yra statistinės apklausų paklaidos ribose, visai įmanoma, kad jam pavyks tuo pasinaudoti: juk iki rinkimų liko vos 3 dienos. Net ir be D.Trumpo retorikos H.Clinton situacija dabar atrodo nekaip: pasak spaudos, niekas negali atmesti tikimybės, kad naujasis FTB tyrimas atskleis valstybės paslapčių išdavimo faktą, ir išrinktajai JAV prezidentei bus pateikti kriminaliniai kaltinimai.
Kad ir kaip pasibaigtų šie JAV prezidento rinkimai, jie buvo pirmieji, kuriuose taip aiškiai buvo jaučiama Rusijos ranka. Dauguma Jungtinių Valstijų žvalgybų tarnybų padarė išvadą, kad kompiuterinių įsilaužėlių, įsibrovusių į Demokratų partijos rinkimų štabo kompiuterius ir paskelbusių dokumentus, kuriais sėkmingai pasinaudojo D.Trumpo stovykla, pėdsakai neabejotinai veda į Rusiją.
Vieša paslaptis ir tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali pakęsti H.Clinton. Iškart po skandalingo pranešimo apie H.Clinton bylos tyrimo atnaujinimą įtakingi Demokratų partijos politikai paragino FTB direktorių atskleisti informaciją apie D.Trumpo aplinkos ryšius su Rusija. Dienraštis „The New York Times“ vasarą rašė, kad buvęs D.Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas, anksčiau dirbęs buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovičiui, vadintam Kremliaus marionete, yra gavęs iš Maskvos didelę „juodųjų pinigų“ sumą.
Dienraščio teigimu, ji siekė daugiau nei 12 mln. dolerių. Taigi, rimtų klausimų ir H.Clinton, ir D.Trumpui daugėja ir kažin ar jų pavyks išvengti net po JAV rinkėjų sprendimo, kas turėtų tapti naujuoju šalies prezidentu.
