Tai, kad partijoms buvo uždrausta rengti įvairiausius šou ir dalyti rinkėjams dovanas, buvo didelė klaida. Šios savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos įkarštyje Seimui derėtų prisiimti to sprendimo kaltę - norėta kasti duobę korupcijai, bet į ją įkrito politikų saviraiška, rašo "Verslo žinios".
Iki savivaldybių tarybų rinkimų Lietuvoje likus mažiau nei 3 savaitėms, kaip niekada aiškiau matyti, kad politinės partijos anksčiau gal ir buvo neblogos renginių organizatorės, tačiau prastos rinkimų kampanijų specialistės.
Dėl šio sprendimo tikriausiai kalti du veikėjai Lietuvoje, suvešėję politinėje Lietuvos arenoje prieš kelerius metus ir įrodę, kad "viešieji plius grynieji" Lietuvoje gali viską.
Tiesa, vienam dabar pasiekiamas geriausiu atveju Vilniaus mero postas, kitam – arčiau Lukiškių tardymo izoliatorius. Tačiau jų politiniai oponentai, kaip sakoma, "užuominą suprato" ir įstatymą pataisė. Todėl, prie pažadų negaunantys įprastų padažų ir pagardų - rinkimų vakaronių, šokoladukų, sraigtasparnių, ledų ir pasenusios sriubos, rinkėjai dėl to turėtų kaltinti tik Rolandą Paksą, Viktorą Uspaskichą ir anų aplinkos specialistus. Už tąkart perlenktą lazdą.
Likus mažiau nei trims savaitėms iki savivaldybių tarybų rinkimų akivaizdu, kad praradusi anų laikų pagardus rinkimų kampanija Lietuvoje tapo prėska arba "jokia" - beskonė, kaip linų sėmenys. Žinoma, dažnam politikos profesionalui vien nuo žodžio "rinkimai" išsipučia krūtinė ir įsitraukia sėdmenys (kūnas įgauna kandidato formas).
Bet tuo nuo profesionalaus kandidato ir skiriasi paprastas rinkėjas, nejaučiantis jokios fiziologinės transformacijos vien nuo raginimo vasario 25 d. eiti ieškoti savo balsavimo apylinkės ir mėginti susigaudyti, ką pasirinkti iš to gauto jam visiškai svetimų žmonių sąrašo.
Tiesa, šiemet rinkimai irgi savotiškai įdomūs, kaip precedentas. Pavyzdžiui, žavi užsispyrimu vilniečių grupė, kuri prisibaladojo iki pat Konstitucinio Teismo. Štai ten garbūs teisininkai gali nuspręsti, kad šitie savivaldybių tarybų rinkimai arba turi būti atidėti, arba bus neteisėti. Politikams, politologams, teisininkams ir net keliems rinkėjams šita diskusija apie konstitucinę teisę dalyvauti rinkimuose pačiam ar tik esant partijos sąraše - labai įdomi.
Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos lyderis, antradienį paragino peržiūrėti Konstituciją. Nes senoji jau nebeatitinka nūdienos reikalavimų. Nesunku įsitikinti, kad p. Paulauskas savotiškai teisus - senoji Konstitucija buvo surašyta ir 1992 m. referendume priimta, anuomet Lietuvos piliečiams tikint partine rinkimų sistema.
Šiandien nereikia žvalgytis į partijų reitingus. Pakanka nuojautos, o galutinį verdiktą pateiks savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai. Galbūt savivaldos rinkimus išjudintų tiesioginiai merų rinkimai, tačiau jeigu kovą didžiąją dalį savivaldybių tarybų ir merų pakeistų Vyriausybės tiesioginis valdymas - nedaug rinkėjų pastebėtų. O biudžetas sutaupytų keliolika milijonų litų ir tuo pradžiugintų socialdemokratus bei Finansų ministeriją.
Konstitucijai keisti referendumą derėtų organizuoti drauge su kitais Seimo ar prezidento rinkimais. Juose bent jau daugiau ar mažiau žinoma, už ką balsuoti. Na ir reikėtų dar kartą padiskutuoti dėl rinkimų šou likimo. Provincijoje ir taip trūksta pramogų, o juk pralinksmintų koks veikėjas iš sraigtasparnio šūkaudamas: "Būna nesiseka devynis kartus iš eilės.", mano "Verslo žinios".
