Pergalė dešiniesiems
„PollWatch2014“ tyrimas, kurio rezultatai paskelbti ES piliečiams balsuojant EP rinkimuose, rodo, kad centro dešiniosios pakraipos Europos liaudies partija (EPP) turėtų gauti 217 vietų, o Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) – 201. Tokiu atveju šių partijų frakcijos naujajame 751 vietą turinčiame Europarlamente liktų didžiausios, tačiau EPP deputatų skaičius sumažėtų (dabar jų yra 274), o S&D – kiek padidėtų (dabar yra 196). Trečioji vieta turėtų atitekti Liberalų ir demokratų aljansui už Europą (ALDE), tačiau jam tai nebus sėkmingi rinkimai, nes jo frakcijos narių skaičius nuo 83 gali sumažėti iki 59, rodo „PollWatch2014“ tyrimo rezultatai.
Atrodo, kad pagrindiniai laimėtojai turėtų būti euroskeptikai ir radikalesnės dešiniosios arba kairiosios partijos, kurios naudojasi rinkėjų nepasitenkinimu tokiomis problemomis, kaip imigracija, arba daugeliui nepriimtinomis ES griežto taupymo priemonėmis, kurių buvo imtasi skolų krizei pažaboti. Tyrimo duomenimis, naujajame Europarlamente tokios partijos gali turėti 95 mandatus (12,6 proc.), darbą baigiančiame parlamente jos turėjo 33 vietas (4,3 proc).
Protesto nuotaikos
Tokias tendencijas demonstruoja ir Prancūzija. Iš 74 Prancūzijos vietų Parlamente EPP turėtų gauti 20, o S&D – 14, bet 23 mandatai atiteks ultradešiniajam Nacionaliniam frontui ir kitoms mažoms grupuotėms, rodo apklausos rezultatai. Italijos 73 vietos dalinsis panašiai – EPP ir S&D gaus atitinkamai 20 ir 27 vietas, o įvairūs euroskeptikai ir dešinieji turėtų gauti 19 vietų. Net Vokietijoje, ES ekonomikos jėgainėje, kurios gyventojams skolų krizė ir ekonominis nuosmukis sukėlė mažiausia problemų, apklausos rodo, kad rinkėjai po truputį nusisuka nuo EPP ir S&D.
Vis tik EPP ir S&D Vokietijoje toliau išliks pagrindinės partijos, atitinkamai turėsiančios 37 ir 27 vietas Europarlamente, tačiau liberalai užleis savo pozicijas radikalams ir gaus tik keturias vietas iš turėtų 12-os, tuo metu kraštutinieji turėtų turėti devynias vietas, nors anksčiau neturėjo nė vienos. „PollWatch2014“ pateiktame apklausos rezultatų komentare teigiama, kad jie rodo labiau poliarizuotą Parlamentą, kuriame daugiau parlamentarų palaikys dešiniųjų ir kairiųjų radikalų pozicijas. Kraštutinių kairiųjų partijoms iš viso turėtų atitekti 53 vietos naujajame Parlamente vietoje turėtų 35, ir jos turėtų būti ketvirtoje vietoje, iškart po gerokai nukraujavusių liberalų.
Vokietijos situacija
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vedama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) turėtų iškovti naują pergalę Vokietijoje. Kanclerė, kuri rugsėjį šventė pergalę nacionaliniuose rinkimuose, šįkart nekandidatuoja, tačiau Vokietijos gatvės mirga nuo plakatų, iš kurių žvelgia ramiai besišypsanti A.Merkel, o šalia užrašytas jos partijos rinkimų kampanijos šūkis „Sėkmingi išvien Europoje“.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad vokiečiai Europos Komisijos pirmininko poste norėtų matyti Jeano-Claudo Junckerio varžovą Martiną Schulzą – savo tautietį iš Socialdemokratų partijos (SPD), kuri yra A.Merkel valdančiosios koalicijos partnerė.
Kalbant apie rinkimus į EP, Vokietijos socialdemokratų padėtis nėra tokia palanki: juos remia 27 proc. rinkėjų, o A.Merkel CDU – apie 38 proc. Panašiu santykiu baigėsi šių partijų varžybos rugsėjį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose, po kurių dvi pagrindinės politinės jėgos suformavo dešiniųjų ir kairiųjų didžiąją koalicinę vyriausybę. Vokietija, kurioje gyvena kiek daugiau nei 80 mln. žmonių, į EP deleguoja 96 įstatymų leidėjus – daugiausia iš visų 28-ių ES narių.
Jei prie Europos Komisijos vairo stos konservatorius J.C.Junckeris ar kas nors kitas, A.Merkel išlaikys ar padidins savo įtaką, sakė Europos politikos ekspertas Julianas Rappoldas iš Vokietijos užsienio ryšių tarybos. Jei Europos Komisijos pirmininku taps M.Schulzas ar kitas socialdemokratas, jam teks kažkokiu būdu dirbti su komisarais iš kitų partijų, sakė J.Rappoldas ir pridūrė neprognozuojąs jokių esminių politikos pokyčių.
Pagal VL, BNS, BBC, „Deutshe Welle“ informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis.
