„Ne, aš neprisipažįstu, aš to nepadariau“, – teismui sakė Ž. Žvagulis. Jis sutiko duoti parodymus teismui.
Prokuroras Saulius Verseckas išdėstė kaltinimo esmę – atlikėjas kaltinamas, kad melagingai liudijo posėdyje apklausiamas Darbo partijos byloje 2012 metų rugsėjo 7 dieną. Prokuratūra kaltina, kad Ž. Žvagulis davė melagingus parodymus, jog koncertuodamas Darbo partijos renginiuose, pagal sutartį, kurią iš Darbo partijos pusės pasirašė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, jis jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, kurios siekė 400-500 litų, esą tūkstantinio atlygio už koncertus nebuvo.
„Įforminta, numatyti 500 litų už koncertą. Po to matom, kad realiai moka 5 tūkstančius. Jeigu asmuo susitarė, kad pas jį renginyje atlikėjas koncertuos už 500 litų, vargu, ar imsis iniciatyvos jam mokėti 10 kartų daugiau, kai niekas to neprašė. Tai rodo, kad jau pirminis susitarimas buvo kitoks, įskaitant susitarimą nerodyti oficialiai visų pajamų. Kitas įtariamasis Juozas Liesis yra pripažinęs, kad tuo metu buvo įprasta praktika koncertuoti be jokių dokumentų ir viską pasiimti į kišenę“, – sakė S. Verseckas.
Tuo metu atlikėjas tikino teismą, kad V. Uspaskichui pasakęs, jog koncertuos su nuolaida, už transporto išlaidas, o „toliau tvarkėsi vadyba“.
Ž. Žvagulis sakė, kad visus jo reikalus ir sutartis dėl koncertų tvarkė administratorė Vitalija Butkevičiūtė.
Darbo partijos būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž. Žvaguliui už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų (apie 1,4 tūkst. eurų). Bylos duomenimis, 2005 metų pavasarį už koncertą Telšiuose jam sumokėti 5 tūkst. litų, kitame orderyje nurodyta, kad už keturis koncertus – 20 tūkst. litų (apie 5,8 tūkst. eurų).
„Mokėjimai dešimt kartų didesni nei autorinėje sutartyje“, – pastebėjo teisėja Inga Štuopienė.
Ž. Žvagulis negalėjo to paaiškinti.
Prokuroras S. Verseckas vėliau žurnalistams sakė, kad dar nagrinėjant Darbo partijos baudžiamąją bylą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, buvo nustatyta, kad iš Darbo partijos neoficialios kasos už Ž. Žvagulio koncertus buvo mokama po 5 tūkst. litų už kiekvieną koncertą, nors oficialiai pagal sutartį, kurią atlikėjo vadybininkė buvo pasirašiusi su Darbo partija, buvo numatyta, kad už koncertus bus mokama 500 litų.
„Iš tikrųjų buvo slepiamos Darbo partijoje tikrosios išlaidos, kurias partija patirdavo organizuodama tokius renginius“, – žurnalistams sakė S. Verseckas.
Tuo metu dainininkas tvirtino prisimenąs, kad dėl senos pažinties su tuometiniu „darbiečių“ lyderiu V. Uspaskichu jis pažadėjęs per jų rinkimų kampaniją dainuoti nemokamai, partija teturėjo sumokėti transporto išlaidas.
„Juokinga, neturiu ką pasakyti. Tegu aiškinasi tie, kas ten pridarė nesąmonių, su tais reikia aiškintis, o ne atlikėjus dabar reikia kankinti ir tampyti, pinigus į orą leisti“, – išeidamas iš teismo žurnalistams sakė Ž. Žvagulis.
Jis tikino, kad kartais koncertuoja ir nemokamai, o V. Uspaskichui koncertavo už nedidelę sumą vien dėl to, kad šis, kaip ir jis, gimęs tą pačią dieną – liepos 24-ąją.
Teisėja I. Štuopienė nusprendė kitame posėdyje, kuris vyks sausio 8 dieną, liudytoja apklausti Ž. Žvagulio vadybininkę. Pasak teisėjos, bylos duomenys rodo, kad pinigai buvo išmokėti, reikia aiškintis, kur jie dingo.
Prokuroras skeptiškai įvertino sumanymą apklausti liudytoją V. Butkevičiūtę, nes ji jau yra nubausta už melagingų parodymų davimą seniau ir, S. Versecko manymu, negali būti patikima liudytoja.
2013 metų liepą Darbo partijos byloje nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas prokuratūrai pasiūlė įvertinti galbūt melagingus kai kurių liudytojų parodymus. Tarp šių liudytojų buvo paminėti tuometiniai Seimo nariai, „darbiečiai“ Valdas Skarbalius, Saulius Bucevičius, žinomi atlikėjai Ž. Žvagulis ir J. Liesis. Iš viso teismas paminėjo 17 asmenų, kurie byloje galėjo duoti melagingus parodymus.
Pasak S. Versecko, apie 10 asmenų buvo nubausti teismo baudžiamaisiais įsakymais nerengiant posėdžių. Dar devyni asmenys, tarp jų J. Liesis,, teismui bus perduoti kitoje byloje. Kai kuriems asmenims bylos nutrauktos dėl senaties. Per visą tyrimą dėl melagingų parodymų įtarimų sulaukė 20 asmenų.
Už melagingų parodymų davimą įstatymas numato baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą. Pirmą kartą teisiamam asmeniui laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama.
