„Konkurencija Lietuvoje – milžiniška. Ypač turint omenyje, kad šalyje yra 3 mln. gyventojų ir šis skaičius mažėja“, – nuo pat pradžių tikina trečius metus maisto parduotuvių tinklo „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Ch. Wijkstromas. Bet tai yra gerai, nes, pasak jo, be konkurencijos būtų nuobodu. „Konkurentai dirba labai gerai ir tai mums nuolat primena, kad turime stengtis išsiskirti“, – teigia jis. Vadovas suvokia, kad lietuviai gali norėti dar didesnės konkurencijos tarp prekybos centrų: „Suprantu, kad žmonės jaučia, jog reiktų daugiau konkurencijos, kuri sumažintų maisto kainas. Tačiau, palyginti su Europa, kainos Lietuvoje nėra didelės. Žinoma, vidutiniam lietuviui, gaunančiam 1000–2000 litų, maistas vis tiek yra viena pagrindinių išlaidų grupių.“
Pripratinti prie nuolaidų
Ch. Wijkstromas mano, kad maisto prekybos centrų pareiga – suteikti prekių visoms pajamų grupėms, o didesnė konkurencija nesukeltų žymaus kainų mažėjimo, nes prekybos centrai taiko labai daug nuolaidų.
„Dėl to kalti ir mes, mažmenininkai. Per recesijos pripratinome žmones prie nuolaidų, augo tiek jų dydis, tiek kiekis, – teigia Ch. Wijkstromas. – Žmonės mano: „O, prekybininkai turbūt užsideda milžiniškus antkainius.“ Tačiau jie ne visada supranta, kad kartais kai kurias prekes parduodame nuostolingai. Manau, kad niekas tuo tiesiog netiki.“ Ilguoju laikotarpiu tai turės baigtis, teigia „Rimi“ vadovas, bet kol kas dėl baimės prarasti dalį klientų nė vienas prekybos centras nesiryžta to padaryti.
Be gausybės nuolaidų, Lietuvos prekybos centrai pasižymi ir prekių rūšių gausa. „Jei užeisite į mūsų parduotuves, pamatysite, kad čia be galo daug prekės ženklų, – teigia Ch. Wijkstromas. – Man atrodo, kad taip yra dėl to, jog pradžioje nebuvo nieko, o dabar turite viską. Kam, pavyzdžiui, reikia 40 skirtingų lygintuvų?“ Generalinis direktorius aiškina, kad reikia atrinkti geriausios kokybės skirtingų kainų segmentų gaminius, kad ilgainiui liktų po kelias prekių rūšis.
Išsiskirti žmonėmis
Kitas dalykas, pasak Ch. Wijkstromo, kuriuo galima išsiskirti tarp konkurentų, – klientų aptarnavimas. „Nesakau, kad parduotuvėse nesiskiria ir prekės, tačiau būtent klientų aptarnavimas gali padėti išsiskirti ryškiausiai, – sako bendrovės „Rimi Lietuva“ vadovas. – Reikia, kad darbuotojai padėtų žmonėms, juos suprastų, daugiau šypsotųsi, neleistų, kad trukdytų jų asmeniniai reikalai. O jei esi nepatenkintas preke, galėtum ją laisvai grąžinti. Nereikia dešimties žmonių, kurie spręstų, ar gali tai padaryti, ar ne.“
Ne veltui Ch. Wijkstromui itin svarbus darbuotojų elgesys, jis teigia manąs, kad įmonės paremtos žmonėmis. „Didelę reikšmę turi tai, kas vyksta parduotuvėse. Svarbu, ką sako ar mano parduotuvių vadovai. Kitos pusės, tai yra administracijos, darbas – juos išklausti ir suprasti.“
Ch. Wijkstromas pastebi, kad lietuviai, palyginti su kolegomis švedais, nori aiškesnių gairių ar nurodymų. „Darbuotojai klausia: ką mums reikia daryti? Atsakau: ką jūs siūlote? – pasakoja direktorius. – Tai kultūrinis skirtumas. Kiek supratau, lietuviams reikia aiškaus atsakymo: taip arba ne. Todėl kitoks mano požiūris šiek tiek pavojingas, nes jei nesuteiksiu aiškaus atsakymo, rizikuoju pasirodyti kaip neryžtingas vadovas.“
Tačiau Ch. Wijkstromo taktika atsiperka. Pasak jo, dabar prekybos centrų vadovai sugeba pateikti sprendimus, jie patys žino, ką daryti be nurodymų iš aukščiau. Įmonės iniciatyva labai sveikintina. Savaitės darbuotojais tampa eiliniai žmonės, kurie ėmėsi iniciatyvos, ir ji pasiteisino. Pavyzdžiui, vieną kartą parduotuvėje apsiverkė mažas berniukas, nes pamiršo, kokių dešrelių prašė nupirkti mama. Pardavėja pati nusprendė jam padėti: paklausė mamos numerio ir paskambino paklausti, kokių dešrelių reikia parnešti namo.
„Turi kažkas likti ir tarsi pasakoti istoriją apie žmones, padarančius kažką, nors ir nedidelio, bet nuostabaus. Jei pavyktų tai įdiegti į kultūrą, ypač maisto mažmenininkų, būtų nuostabu“, – pasakoja Ch. Wijkstromas.
Klaidų analizė
Pats Ch. Wijsktromas mažmeninėje maisto prekyboje atsidūrė iš dalies atsitiktinai. Vieną vasarą įsidarbinęs maisto parduotuvėje, susiklosčius aplinkybėms, tapo už ją atsakingas ir vėliau gavo pasiūlymų tęsti karjerą būtent būtent šioje srityje.
„Man patinka analizuoti pardavimų ataskaitas, – prisipažįsta Ch. Wijkstromas. – Jose iškart matyti parduotuvėje padarytų veiksmų poveikis.“ Taip pat vadovas atidžiai analizuoja savo klaidas, stengiasi suprasti, kodėl jos įvyko. „Taip turbūt yra dėl mano mamos, kuri studijavo psichologiją. Ji nuolat sakydavo: „Kodėl tai darai? Kodėl tai sakai?“ – mąsto Ch. Wijkstromas.
Labai svarbu pripažinti savo klaidas, mano „Rimi“ vadovas ir aiškina, kad išvengti jų neįmanoma: „Jeigu sekasi kiekvieną dieną, vadinasi kažkas yra blogai“, – sako Ch. Wijkstromas.
Pašnekovas sako neapsiribojantis vien ataskaitų ar klaidų analizavimu. Išanalizuoti jis bando ir Lietuvą bei jos kultūrą. „Bandžiau suprasti Lietuvos istoriją, perskaičiau daug knygų, aplankiau istorines vietas“, – teigia Ch. Wijkstromas, o viena jo darbuotojų pripažįsta, kad vadovas Lietuvos istoriją kartais išmano geriau nei ji pati.
Nežinia, kas bus rytoj
Per istorinę prizmę vadovas bando aiškinti ir didelį skirtumą tarp Lietuvos ir Švedijos darbuotojų. „Lietuviai dėl savo laisvės kovojo daugiau nei 200 metų. Galbūt bandymas išlikti, kova yra įsispaudusi į lietuvių DNR“, – mąsto švedas, nes, pasak jo, lietuviai – ambicingi, sunkiai dirbantys ir nepaprastai greiti.
„Dar niekur nedirbau su tokiais ambicingais, greitais ir norinčiais kažką sukurti žmonėmis, – pasakoja Ch. Wijkstromas. – Manau, tai nuostabu.“ Švedijoje, anot jo, viskas pirmiausia labai ilgai aptarinėjama, bet vėliau padaroma – greitai ir kaip turi būti.
„Čia jūs nediskutuojate, jūs darote. Įsivaizduokime, pasakai, kad reikia puodelių. Po 15 minučių puodeliai bus visur. Tačiau jie bus ne tokie arba atsiras ne ten, kur tikėjaisi. Dėl to Lietuvoje labai svarbu pateikti daugiau tikslesnės informacijos“, – teigia vadovas.
„Mano subjektyvia nuomone, šis greitis Lietuvai būdingas dėl spartaus ekonomikos vystymosi: tiesiog nežinai, kas bus rytoj. Jeigu šiandien nepagausi sėkmės, rytojaus ji gali dingti arba viskas susiklostys kitaip“, – mąsto Ch. Wijkstromas.
Taip pat, teigia generalinis direktorius, Lietuvoje nėra tokių apsauginių tinklų kaip Švedijoje, kurie tave „sugautų“ nesėkmės atveju. „Švedijoje šie tinklai taikomi visiems, kažkas tave vis tiek sugaus, jei nepasiseks ar būsi atleistas. Čia to nėra: jeigu dirbi pusėtinai, žinai, kad tavęs niekas nepagaus.“
Didžiausias džiaugsmas – šeima
Ch. Wijkstromas anksčiau sakydavęs, kad darbas – jo hobis. „Darbe praleidžiu tiek daug laiko, kad tai privalo būti mano hobis, kitaip darbas to nevertas“, – juokauja vadovas, bet pripažįsta, kad sudėlioti mintis jam padeda bėgiojimas. Švedas dalyvauja Vilniaus maratonuose, o savo geru pavyzdžiu užkrėtė ir kolegas.
„Mėgstu bėgioti arba truputį pasportuoti vienas, nes tai labai geras būdas analizuoti bei perkratyti mintis, – sako Ch. Wijkstromas. – Tada galima grįžti namo ir būti su šeima.“ Vaikai ir šeima Ch. Wijkstromui – gyvenimo džiaugsmas. „Po sunkių susitikimų, įtemptų diskusijų grįžti namo ir tiesiog žaisti su vaikais man labai svarbu“, – teigia vadovas. – Bet, jei paklaustumėte mano žmonos, kur aš būnu visiškai atsipalaidavęs, „atsijungęs“, ji pasakytų, kad jūroje, kai buriuoju.“
CV: Christianas Wijkstromas
Buvo „Apotek1“ mažmeninės prekybos vadovu bei generaliniu direktoriumi
Užėmė kelias pozicijas „Rimi“ tinklą valdančioje „ICA Sweden“
Buvo „Rimi Sweden“ generaliniu direktoriumi
Vadovavo parduotuvių „Nara“ ir „Supermarket“ verslo plėtrai
Prieš prisijungdamas prie „ICA Sweden“ C. Wijsktromas vadovavo „Axfood“ įmonei priklausantiems prekybos centrams
FAKTAI: „Rimi Lietuva“
„Rimi Lietuva“ pradėjo istoriją 1995 m. įkūrusi bendrovę „Ekovalda“
1999 m. pusę įmonės akcijų įsigijo Švedijos bendrovė „ICA AB“
2000 m. atidarytas pirmasis „Rimi“ prekybos centras
2001 m. atidarytas didesnis prekybos centras „Hyper Rimi“
2002 m. „ICA AB“ įsigijo 100 proc. „Ekovaldos“ akcijų
2005 m. buvusi „Ekovalda“ tapo „Rimi Lietuva“
Šiuo metu Lietuvoje veikia 38 „Rimi“ prekybos centrai
Bendrovėje „Rimi Lietuva“ dirba apie 2500 darbuotojų
