Kokybiškas psichologo paslaugas siekiama užtikrinti Seime parengtu įstatymo projektu, kuriame numatytas reglamentuotas psichologų rengimas, podiplominė prižiūrima praktinė veikla, licencijavimas, kvalifikacijos kėlimas.
Psichologo profesija Lietuvoje nėra tinkamai teisiškai reglamentuota.
„Lig šiol Lietuvoje nereglamentuotos psichologo teisės ir pareigos, nenumatyta psichologo atsakomybė už netinkamą darbą, už pasinaudojimą savo pareigomis. Neišspręstas psichologų registro ir licencijavimo klausimas, nėra aiškumo, kas yra nepriklausomas psichologas. Psichologų veikla turi būti reglamentuota įstatymu. Dirbant su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, nepilnamečiais, jų šeimomis būtina aukšta psichologų kvalifikacija. Neretai psichologo paslaugas teikia asmenys, neturintys tam reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Psichologo paslaugų prieinamumas Lietuvoje vis dar didelė problema.
„Visuomenėje daug patyčių, smurto, o psichologų paslaugos dar sunkiai prieinamos. Žmonės, kurie kreipiasi pagalbos, yra pažeidžiami. Turime užtikrinti visuomenės interesą – suteikti labai kokybiškas paslaugas. Psichologų poreikis didelis, tad žmonės psichologų pagalbos kreipiasi privačiai. Seime parengtas įstatymo projektas įgalins informuoti visuomenę apie tai, kokie turėtų būti psichologų profesiniai standartai ir užtikrinti aukštą psichologinių paslaugų kokybę“, – kalbėjo Lietuvos psichologų sąjungos, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Evaldas Kazlauskas.
Įstatyme psichologu apibrėžiamas asmuo turi būti įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius. Būtina podiplominė praktinė veikla, kuri numato, kad pirmus metus po psichologijos magistro studijų baigimo psichologas privalo dirbti su psichologo-supervizoriaus priežiūra. Atlikęs podiplominę prižiūrimą praktinę veiklą psichologas turi teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją, kuri suteiktų teisę užsiimti savarankiška psichologo praktine veikla individualiai arba pagal darbo sutartį. Licencijavimą vykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Pasak Lietuvos psichologų sąjungos valdybos nario, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Alfredo Laurinavičiaus, įstatymo projekte yra reglamentuoti licencijavimo pagrindai, aprašytos sąlygos, kurioms esant gali būti atsisakyta išduoti licenciją, reglamentuoti licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai.
„Psichologas privalėtų kas penkerius metus pristatyti Licencijuojančiai institucijai dokumentus apie psichologo praktinę veiklą ir kvalifikacijos tobulinimą tam, kad licencija būtų pratęsta. Licencijos pratęsimas yra siejamas su psichologo praktine veikla bei kvalifikacijos kėlimu. Taip siūloma todėl, kad neatlikdamas psichologo praktinės veiklos, psichologas praranda savo kaip psichologo kvalifikaciją. Taip pat neturėtų būti pratęsiama psichologo praktinės veiklos licencija ir kvalifikacijos nekeliančiam psichologui“, – įsitikinęs doc. dr. A. Laurinavičius.
Įstatymo projekte numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį dabar jau dirbantys psichologai galėtų įgyti licencijas psichologo praktinei veiklai.
„Pereinamuoju laikotarpiu podiplominė prižiūrima veikla prilyginama dviejų metų darbo stažui ir tai įgalintų dirbančius psichologus įgyti licenciją. Jeigu psichologas įstatymo įsigaliojimo metu neturėtų dviejų metų stažo, per penkerius pereinamojo laikotarpio metu jis galėtų įgyti tokį stažą ir įgyti licenciją“, – įstatymą apžvelgė Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
Kiekvienais metai psichologų studijas baigia apie 160–200 asmenų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu dirba apie 2 tūkst. psichologų.
