Neseniai sužinojome, kad demokratijos mūsų šalyje nedaugėja. Dabar premjeras G.Kirkilas, mėgindamas išsisukti nuo atsakomybės už kovos prieš korupciją rezultatus, mėgina abejoti ir "Transparency International" paskelbtu nepagerėjusiu korupcijos suvokimo Lietuvoje indeksu.
Šis faktas akivaizdžiai liudija tai, kad valdančioji mažuma neturi aiškaus suvokimo, kaip realiai, ne teoriniais samprotavimais kovoti su korupcija. Nors Lietuvoje veikia visos tam reikalui skirtos institucijos, tačiau eilinis Lietuvos pilietis tikrai jaučia, kad padėtis šioje srityje negerėja. Kokios priežastys? Mano galva, svarbiausių priežasčių yra keletas.
Politinės valios stoka
Pasirašome susitarimą dėl valdininkų turto, įgyto nepagrįstomis pajamomis, laikymo korumpuotai įgytu bei visuotinio turto deklaravimo įvedimo, o Seimo teisės it teisėtvarkos komitetas bei Teisės departamentas vilkina procedūras, mėgina nuostatas įvardinti kaip antikonstitucines. Deja, valdančioji mažumos Vyriausybė nededa jokių pastangų ryžtingai išspręsti šią problemą ir pradėti šio klausimo diskusiją Seime.
Politikų aiškiai demonstruojama nuostata, kad nesąžiningi pareigūnų veiksmai bus toleruojami
Prezidentui buvo neįdomu skaityti Seimo nacionalinio saugumo komiteto išvadas, į kotedžų istorijas įsipainioję pareigūnai daro diplomatinę karjerą. Premjeras savo patarėju įdarbina Seimo komisijos išvadose neigiamai įvertintus pareigūnus, EBSW skandale figūruojantys žmonės skiriami viceministrais ar mokesčių inspekcijos pareigūnais. Seimo valdančioji mažuma kartu su Darbo ir Liberaldemokratų partijos atstovais visiškai ignoravo Valstybinės tarnybinės etikos komisijos išvadas, kad žemės ūkio ministrė K.Prunskienė reklamavosi už mokesčių mokėtų pinigus. Valdžios įstaigų vadovai mano, kad prievolė priversti valdininkus dirbti skaidriai yra tik prokuratūros ar STT reikalas. Kaip šiuos signalus turėjo suprasti specialiosios tarnybos ir visuomenė? Greičiausiai jie suprato, kad apie korupciją reikia kalbėti, bet su ja aktyviai nereikia kovoti.
Galima teisinės sąmonės aklavietė
Deja, daugelis teisininkų vadovaujasi nuostatoms, kurios žymiai apsunkina kovą su korupcija. Pateiksiu du pavyzdžius.
Pirmas. Valdininkas, spręsdamas žemės grąžinimo klausimus, pasinaudojęs savo padėtimi, priima keliasdešimt sau ir savo giminėms palankių sprendimų, kai tuo tarpu kitiems sprendimai vilkinami. Visiems akivaizdu, kad tai yra blogai, tačiau, specialiosios tarnybos, remdamosios esą galiojančia teisine logika, mėgina nagrinėti kiekvieno atskiro sprendimo teisėtumą, bet ne visumą. Beje, specialiųjų tarnybų bandymų kreiptis į teismą dėl visumos, kaip man žinoma, nebuvo.
Antras. Žemės reforma dar nebaigta, ji tęsiasi jau 16 metų. Procesas nėra baigtas. Žmonės, padavę pareiškimus 1991 metais, iki šiol laukia sprendimų. Jų bylos gulėjo valdininkų stalčiuose, o kas jose buvo slepiama, ne visi pretendentai žinojo. Daugelis jų net ir sąmoningai nebuvo supažindinami su bylų turiniu. Dabar jie randa esą jų pasirašytus dokumentus, kurių iš tiesų jie nepasirašė. Piliečiai kreipiasi į prokuratūrą, prokuratūra, pasižiūrėjusi į tame dokumente parašytą datą, konstatuoja senaties terminą. Viena vertus, niekas nesiaiškina, kada tas popierius atsirado, kita vertus, problema yra platesnė. Kaip galima taikyti senaties terminą nepasibaigusiam procesui? Jeigu, teisėsaugininkų manymu, reikia keisti įstatymus, kodėl to daryti nesiūloma? Gal taip ramiau? Mano galva, šis su sveika logika besikertantis teisinis absurdas turi būti ištaisytas. Kiekvienam, stebinčiam iš šalies, aišku, kad korupcija teismuose ir žiniasklaidoje irgi yra, bet šia tema netgi nedrįstama atvirai diskutuoti.
Labai mažai atliekama kompleksinių tyrimų jautriose srityse
Iki šiol netirta nei formacinių kampanijų įtaka sveikatos įstaigų vadovams, nei daryta jų ryšių su viešus pirkimus laiminčiomis įmonėmis analizė ir t.t. Begalės blogų sprendimų gražinant žmonėms žemę, tačiau niekas nepradėjo specialus tyrimo, pasitelkęs nepriklausomus ekspertus. Dabar žmonių skundus nagrinėja tie patys, kurie tuos abejotinus sprendimus priėmė. Tokia komisija ar prie STT, ar prie prokuratūros turi būti kuo greičiau sukurta.
Taigi su korupcija kovojame padrikai, nekoordinuotai ir žinybiškai. Vyriausybė, deja, kol kas netapo tokios veiklos koordinatoriumi.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-09-28
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas
