Baudos, pykčiai su kaimynais ir valdininkų priekaištai - visa tai gresia kauniečiams, nusprendusiems savo lėšomis sutvarkyti valstybei priklausančią žemę.
Šių metų pradžioje teismui konstatavus, kad mokestis už daugiabučių namų teritorijų tvarkymą yra neteisėtas, biudžeto lėšų stokojanti Kauno miesto savivaldybė nuo kovo 1-osios jo neberenka. Tačiau ir kiemų tvarkyti neketina. Tai daryti raginami patys miestiečiai. Jie turėtų samdyti kiemsargius arba rengti talkas, nors ant valstybės žemės esančio kiemo sutvarkymas gali būti palaikytas savavaliavimu.
Į kuriozišką padėtį pateko garsaus režisieriaus Jono Vaitkaus šeima - patyrė, kad už aplinkos puoselėjimą gali sulaukti baudos. Prieš 25 metus kūrėjui ir jo žmonai Elvyrai Vaitkienei valstybė skyrė erdvų butą Kauno senamiestyje. Priešais namą esančią teritoriją Vaitkai, gavę savivaldybės administracijos pritarimą, sutvarkė už 20 tūkst. litų. Kas mėnesį šeima po kelis šimtus litų išleidžia žolei pjauti, augalams įsigyti, kitiems darbams atlikti.
Tačiau vertingas žemės plotas sudomino aplinkinių namų gyventojus, sumaniusius čia įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. "Nenorėdami, kad miesto centre esantis kiemas būtų skirtas tik mašinoms laikyti, savo lėšomis pastatėme kelio ženklus, draudžiančius statyti transporto priemones sutvarkytoje teritorijoje", - pasakojo J.Vaitkus.
Kelio ženklams kieme įrengti reikėjo gauti leidimus. Vaitkai reikalavimus įvykdė, tačiau vis tiek gavo 100 litų baudą už esą neteisėtai atliktus veiksmus. Dėl to E.Vaitkienė kreipėsi į teismą. "Už tai, kad tvarkai valstybinę žemę, gali būti nubaustas, o į tai, jog kaimynai išrauna mūsų pasodintus augalus, nulaužo medžius, visiškai nereaguojama", - piktinosi režisierius.
Vaitkai gavo oficialų miesto centro seniūno Vytauto Pauliuko pasirašytą raštą, kuriame pabrėžiama, kad gyventojams neleidžiama prižiūrėti valstybinio sklypo. "Statyti specialios paskirties ženklus, sodinti augalus ir želdinius ar kloti trinkeles galima tik suderinus su visų aplinkinių namų bendrasavininkiais ir atitinkamais savivaldybės skyriais", - teigiama rašte.
LŽ kalbintas savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas tvirtino, jog esama tvarka pasenusi, juolab kad miestas neturi pinigų daugiabučių teritorijoms prižiūrėti. "Kaimynai, nenorintys išsaugoti žaliųjų plotų, gali apskųsti aplinką tvarkantį asmenį. Kartais konfliktus tenka malšinti net policijos pareigūnams", - pridūrė jis.
Pasak valdininko, problemą išspręstų daugiabučių teritorijų detaliųjų planų parengimas. Tačiau juos tvirtinant būtina gauti visų namo gyventojų sutikimą. Tai dažniausiai neįmanoma. "Bandysime keisti įstatymo nuostatas, nes dabartinė situacija mūsų netenkina", - kalbėjo V.Gudėnas. Jį papiktino Centro seniūno Vaitkų šeimai nusiųstas raštas, kuriame draudžiama net pjauti žolę. "Ten neleidžiama atlikti tik sudėtingų darbų, o užauginta gėlė tikrai niekam nepakenks", - sakė V.Gudėnas.
Kaip aiškino savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė, gyventojams draudžiama savavališkai sodinti medžius, krūmus, juos pjauti, genėti. "Būtinas planas, kurį privalome patvirtinti. Juk augalai gali turėti neigiamos įtakos požeminėms komunikacijoms, greta stovintiems statiniams", - dėstė ji.
Kristina KUČINSKAITĖ
