Šiandien karjeros 40-metį skaičiuojančio vyro sąskaitoje – dvi dešimtys kūrinių, „Oskaras“, drauge norinčios dirbti A klasės žvaigždės ir pasaulinė šlovė. Kur slypi P. Almodóvar sėkmės paslaptis ir kuo ypatingi talentingojo ispano filmai?
Pedro Almodóvar ir vidinis moters pasaulis
P. Almodóvar vadinamas bene geriausiai moteris suprantančiu režisieriumi, kuris kūryboje nagrinėja vidinį moters pasaulį ir ją supančią buitį, visa tai įpindamas į psichologinės dramos rėmus. Nagrinėdamas išsekusių, palūžusių ir pažemintų moterų gyvenimus, režisierius šias temas nuostabiai atskleidė savo filmuose „Viskas apie mano mamą“, „Pasikalbėk su ja“, „Chuljeta“ ir „Moteris, atsidūrusi ant nervinio išsekimo ribos“. Moterų vaikystėje augintas ir auklėtas režisierius tikina, kad dalis jo personažų – kūrėjo mamos ir jos draugių prototipai, kurias nesunku atpažinti kino ekrane.
Vienas ryškiausių pirmųjų režisieriaus pasirodymų tarptautinėje arenoje pasirodė esanti „Oskarą“ už geriausią režisūrą pelniusi romantinė drama „Pasikalbėk su ja“ (angl. „Talk To Her“, 2002), rodoma vaizdo transliacijų internetu platformoje viaplay.lt. Įtakingiausių kino pramonės leidinių įtrauktas į 10 geriausių 2002-ųjų filmų bei 1001 filmo, kurį privalote pamatyti sąrašus, filmas pasakoja dvi paraleles meilės istorijas. Sutikus toreodorę Lidiją, jųdviejų su Marko santykiai netrukus virsta aistringu romanu, kuris dūžta jaučio smūgiui panardinus moterį į komos būseną. Ilgus mėnesius slaugydamas mylimąją vyras susipažįsta su Benicijo, slaugančiu komoje skendinčią Alisiją. Panašūs likimai suvienija vyrus, šiandien galinčius mylimosioms savo jausmus išreikšti tik žodžiais...
Režisierių supančios mūzos
Skirtinguose kūrybos etapuose turėjęs net keletą mūzų, svarbiausia jų režisierius visuomet įvardija aktorę Penélope Cruz, sakydamas, jog ji verčia vyrą stiebtis aukštyn. Režisierius prisipažino, jog kurdamas scenarijų dažnai galvoja apie aktorę ir personažo portretą tobulina tol, kol tampa tikru, kad atskleis visą aktorinį moters talentą.
Penélope pasirodė septyniuose režisieriaus filmuose, o vaidmuo tragikomiškoje dramoje „Sugrįžimas“ (angl. „Volver“, 2006) pelnė jai pirmąją nominaciją Oskarui. Viaplay.lt platformoje rodomame filme atlikusi įtaigų vaidmenį, kino ekrane Penélope virto Raimunda – jauna ispane, bėgančia nuo vienatvės. Ištekėjusi už niekam tikusio vyro, laimę ir paguodą moteris randa gražuolės dukters ir sesers glėbyje. Deja, vieną dieną moterų kasdienybę sudrumsčia netikėtas incidentas, seseris sugrąžinantis į gimtuosius namus ir atskleidžiantis jų gyvenimus raizgiusią paslaptį. Trijų kartų moterų istorijas narstantis filmas taip pat pateko į 1001 filmo, kurį privalote pamatyti, sąrašą, o vaidmuo jame Penélope Cruz pavertė pirmąja visų laikų ispanų kino aktore, nominuota Oskarui.
Dar viena P. Almodóvar numylėtinė – jau trisdešimt metų režisieriaus filmuose pasirodanti ispanė Rossy de Palma, kurią plastinių operacijų nekenčiantis menininkas liaupsina už netradicinę išvaizdą ir aktorinį meistriškumą.
Spalvos ir stilius Pedro Almodóvar kūryboje
Ryškios spalvos, charizmatiški veikėjai, pašėlusios ir absurdiškos situacijos, uždraustomis laikomų temų nagrinėjimas, kičas, humoras, sentimentalumas ir meilė – bene kiekviename P. Almodóvar filme sutinkami elementai. Atrodytų, drauge jie sudaro chaosą, tačiau situaciją gelbsti maniakiška režisieriaus meilė simetrijai. Kino kritikai teigia, jog P. Almodóvar filmuose dominuojančios spalvos ir filmo siužeto schemos bei simetrija yra tokie ryškūs, jog recenzuojant jo kūrybą užtektų ryškiaspalvės, geometriniais raštais išmargintos drobės, galinčios nupasakoti filmo siužetą. Ispanijoje gimęs ir užaugęs režisierius savo kūryboje spalvoms skiria ypač didelį dėmesį – jas galima būtų vadinti P. Almodóvar kūrybos varikliu. „Spalvos – geriausias būdas atskleisti herojų portretus, išreikšti jų mintis ir charakterius. O juk veikėjų portretų ir juose slypinčių emocijų atskleidimas – labiausiai mane dominanti tema“, - tikina pats režisierius, pridurdamas, jog ryškiaspalviai filmai – maištas prieš beveik visą gyvenimą tik juodai besirengusią jo mamą.
Vienas ryškiausių P. Almodóvar filmų – Kanų kino festivalyje Auksinei palmės šakelei nominuota drama „Chuljeta“ (angl. „Julieta“, 2016), sukurta remiantis kanadiečių rašytojos, Nobelio literatūros premijos laureatės, Alice Munro pasakojimais. Dvidešimtasis P. Almodóvar filmas, rodomas ir viaplay.lt platformoje, dedikuotas motinos ir dukters santykiams. Juostos epicentre – pagrindinės herojės, Chuljetos, gyvenimas šiandien ir prieš 30 metų. Po dvylika metų trunkančio dukters ignoravimo, 55-erių moteris ryžtasi parašyti jai laišką, kuriame leidžiasi į kelionę savo prisiminimais bei ketina atskleisti tris dešimtmečius savyje nešiotą paslaptį.
Ypač moteriškoje „Chuljetoje“, kurioje, po kelerius metus trukusios pertraukos, pasirodo ir režisieriaus liaupsinama Rossy de Palma, nagrinėjamas kaltės jausmas, o vyrai, kaip ir dramoje „Sugrįžimas“, čia pasirodo tik kartkartėmis, atlikdami epizodinius vaidmenis. „Chuljeta“ spinduliuoja režisieriaus mėgstamomis spalvomis, o stilių užtikrina juostos kūrimas bendradarbiaujant su mados namais Christian Dior, kurių drabužių ir aksesuarų kupinas filmas patenka į mados gerbėjams privalomų pamatyti filmų sąrašus.
