Du palydovai
Dr. G.Vaitkaus vadovaujama bendrovė laimėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) skelbtą konkursą ir visus metus pasitelkusi palydovus sekė Lietuvos žemdirbių deklaruojamus plotus, testavo, kaip veikia jų pačių sukurta naujoji sistema. Planuojama, kad jau nuo 2020 m. Lietuvos ūkininkams nebereikės deklaruoti pasėlių, už juos tai padarys palydovai.
„Europos kosmoso agentūros paleistas palydovas ūkininkų plotus stebi jau trejus metus. Atkeliaujantis duomenų srautas – milžiniškas, tik reikia mokėti jį apdoroti. Remiantis gautais duomenimis galima kas antrą dieną sekti, kokie pokyčiai juose vyksta ar kokia yra sklypų būklė. Šiais metaisNMA sudarė su mumis sutartį ir paprašė stebėti ariamas žemes, pievas, sekti, kaip ūkininkai laikosi šienavimo terminų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo patikrinti ne įprasti 5 procentai laukų, o visas 100 procentų“, – sakė „Geomatrix“ vadovas.
Jis pasakojo, kad Lietuvos ūkininkų laukai buvo stebimi dviem palydovais. Vienas iš jų vaizdą „mato“, o kitas – „liečia“. „Matantysis“ palydovas vaizdą fiksuoja iš kosmoso, o „liečiantysis“ siunčia signalus ir tarsi šukuoja žemės paviršių vertikaliai bei horizontaliai, žiūri, jis šlapias ar sausas, šiurkštus ar minkštas ir pan.
„Dieną ir naktį palydovas „čiupinėja“ žemės paviršių ir mato visus pokyčius: ar nupjauta žolė, ar auga pasėliai ir t.t. Žiūrima, kaip stipriai į žemę siunčiamas signalas atsispindi. Pavyzdžiui, jaunas augalas signalą atspindi silpnai, jam augant signalas stiprėja. Jei laukai skęsta, signalas būna dar kitoks“, – paaiškino G.Vaitkus.
Nedidelė paklaida
Lietuvoje yra maždaug vienas milijonas sklypų, kiekvienas iš jų šiais metais buvo peržiūrėtas po šimtą sykių. Iš palydovų padaryta šimtas milijonų peržiūrų.
„Žmogaus protas tokios informacijos negalėtų apdoroti, todėl buvo pasitelktas dirbtinis intelektas. Būtent jis ir atskiria, kuriuose ūkininkų laukuose kas pasodinta, kokie veiksmai juose atliekami“, – kalbėjo G.Vaitkus.
Jo teigimu, žmonės neturėtų išsigąsti, kad yra stebimi. Priešingai, jie gali tuo pasinaudoti, nes viskas daroma dėl jų gerovės. Siekiama, kad žmonėms ateityje taptų dar lengviau ūkininkauti, kad jiems kiltų vis mažiau neaiškumų. Be to, pagrindinis stebėsenos iš palydovų tikslas – išaiškinti fiktyvias deklaracijas teikiančius ir neteisėtai besipelnančius žemdirbius. Viliamasi, kad nustačius pažeidėjus ir iš jų atėmus išmokas sutaupyti pinigai bus paskirstyti sąžiningai ūkininkaujantiems asmenims.
Anot įmonės direktoriaus, galbūt dabar palydovų daryti žemėlapiai žemdirbiams atrodo labai painūs ir visiškai nesuprantami, tačiau po poros metų tai jau bus jų kasdienybė.
„Šiemet iš visų patikrintų plotų maždaug kas dešimtame radome tam tikrų neatitikimų, palyginti su pačių ūkininkų pateiktomis pasėlių deklaracijomis. Paskui tuos plotus dar sykį nuodugniai patikrinome ir nustatėme, kad tik 4 proc. žemdirbių deklaravo ne tai, ką iš tiesų augino. Viena vertus, tai rodo, kad mūsų sistema dar daro nedidelę paklaidą, kita vertus, pamatėme, kad šalies ūkininkai yra gana sąžiningi“, – sakė G.Vaitkus.
Pasak jo, lietuviai, iš palydovų stebėdami žemės sklypus, šioje srityje yra pažengę toliausiai visoje Europoje.
Šiais metais palydovų atrasti pažeidėjai NMA sankcijų dar išvengė, tačiau ateityje to tikrai nebus. Jau kitais metais šalies žemdirbiai neturėtų nustebti, jeigu gaus laiškus, kuriuose bus prašoma paaiškinti, kodėl jų plotuose deklaruojamos vienos kultūros, o iš tikro auginamos kitos. Pasak G.Vaitkaus, įdomu, kad tuos laiškus greičiausiai rašys ne žmonės, o užprogramuoti robotai.
Nauda žemdirbiams
Palydovų pateikiamus duomenis žemdirbiai jau ir šiandien gali panaudoti asmeniniams tikslams, o ateityje tai taps visiškai įprastu reiškiniu. Pavyzdžiui, turėdami prieigą prie sistemos, ūkininkai vos kone kas antrą dieną gali stebėti, kaip kinta jų laukai, kaip auga pasėliai, kaip tie patys žemės plotai atrodė prieš mėnesį, prieš metus ar dar anksčiau.
Be to, palydovų duomenys gali itin praversti perkant ar nuomojantis žemę. Neretai ūkininkai įsigydami žemės plotus nežino, ar juose esantys požeminiai drenažai yra geros būklės, ar daugiau palijus žemės paviršiuje nesikaupia vanduo. Išanalizavus to ploto kelerių metų palydovo pateiktus duomenis, nesunkiai galima pamatyti, kuriose vietose ir kuriuo metų laiku kaupiasi vanduo, kiek įprastai laiko jis nesusigeria, ar žemėje augantys pasėliai nežūsta.
„Šiais metais panašiu principu analizavome žemės plotą, esantį netoli Dotnuvos. Apdoroję pastarųjų dvejų metų duomenis, nustatėme, kuriose vietose yra sugedę melioracijos įrenginiai, pamatėme, kur dažniausiai kaupiasi vanduo. Manome, kad šioje vietoje paklaidos negalėjome padaryti, nes analizavome ne vienų metų duomenis“, – pasakojo G.Vaitkus.
Andrius Grygelaitis