Naujienų portalo tv3.lt redakcija sulaukė skaitytojos Jolantos laiško, kuriame moteris išdėstė savo nuomonę apie plačiai nuskambėjusį įrašą internete.
Laiške ji tvirtino kraupstanti nuo dviejų dalykų: transliacijos žiūrovų reakcijų, skatinimų žudytis, patyčių ir kaltinimų.
„Savižudybės visada mums kelia daug klausimų ir stipriai sužeidžia. O ypač, kai ranką prieš save pakelia jaunas žmogus, galėjęs gyventi ilgą ir gražų gyvenimą.
Vis tik man šiuo atveju labai apmaudu, kad ši savižudybė sugriovė ne tik jauno vyro gyvenimą, bet ir kitų, kurie buvo šalia jo.
Dar daugiau, man atrodo, kad šią transliaciją stebėję žmonės, kurie vis ragino vyrą greičiau žudytis, parodė mūsų visų nužmogėjimą ir protu nesuvokiamą mąstymo lygį – ar tikrai mes nusiritome iki to, kad matydami, jog žmogui blogai, skatinsime jį ryžtis kraštutinumams?
Kodėl mūsų širdyse tiek pykčio ir kraujo troškimo? Ar tikrai mes pasitenkiname matydami kitų kančias, mirtį ir skausmą?
Noriu tikėti, kad mūsų tauta nėra tokia. Juk mes mokame susivienyti, kai kiti kenčia. Žinau daugybę atvejų, kai lietuviai susiima rankomis, atveria pinigines bei širdis ir padeda kenčiantiems arba patekusiems į bėdą, tačiau kodėl tada, kai turėtumėte išlikti ramūs, tvirti ir padėti, mes nusileidžiame iki paties žemiausio lygio ir elgiamės visiškai neadekvačiai?“, - rašoma redakcijai atsiųstame laiške.
Primename, kad tragedija įvyko praėjusį šeštadienį. Skaitytojai pranešė, kad vienoje itin populiarioje socialinio tinklo „Facebook“ jaunimo grupėje transliuotoje gyvoje vaizdo transliacijoje nusižudė vaikinas.
Kai kuriose uždarose „Facebook“ veikiančiose grupėse klesti patyčių kultūra. Vartotojai, atradę tiesioginio transliavimo funkciją ir afišuodami savo gyvenimo nuotykius, iš grupių narių susilaukia nemažai užgauliojimų, kurie perauga į masines patyčias komentaruose.
Kaip gelbėti gyvybę
Naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus teigia, kad į savižudybę linkusiam žmogui kartais būna lengviau išsipasakoti nepažįstamiesiems nei patiems artimiausiems žmonėms.
„Kartais atrodo, kad išsipasakoti nepažįstamam žmogui yra saugiau, nes nepatirsi tam tikrų pasekmių. Tada esą niekas nepradės tavęs kontroliuoti, gelbėti, nebūsi atstumtas. Lygiai tas pats kaip skambinant anoniminiu psichologinės pagalbos telefonu.
Taip nuimamas tam tikras barjeras – asmuo gali atvirai, saugiai pasidalinti tuo, kokie sunkumai užgulė jo pečius. Jam nereikia galvoti, kad išsipasakojęs bus nuvertintas ir nesuprastas“, – teigė A. Mockus.
Anot psichologo, yra rengiami atskiri mokymai, kurie padeda suprasti, kaip dera reaguoti į žmogų, kuris užsimena apie savižudybę:
„Be specifinių žinių bei įgūdžių yra sunku padėti į savižudybę linkusiam žmogui. Situacijų pasitaiko pačių įvairiausių, tačiau svarbiausia yra kalbėtis su tokiu žmogumi. Jokiu būdu negalima pradėti nuo to, kad žmogui reikia gydytis.
Pirmiausia reikia paprašyti žmogaus išsipasakoti, pasidalinti savo skausmu, pakviesti artimam pokalbiui. Kai su tavimi kalba, kai tavęs klausia, kaip tu jautiesi, tai žmogus pajaučia tam tikrą ryšį ir gali nuoširdžiai išsipasakoti, kodėl jam skauda ir kodėl jis apskritai prabilo apie savižudybę.“
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas pridūrė, kad toks atviras pokalbis (ir visiškai nesvarbu su šeimos nariu ar nepažįstamuoju – aut. past.) gali „pažadinti“ žmogų ir priversti persigalvoti.
„Reikia nebijoti tiesiai šviesiai paklausti, ar tikrai tu nori nusižudyti? Reikia nebijoti to žodžio. Juk tokių pokalbių pagrindinė užduotis yra čia ir dabar išklausyti žmogų, o tik tada galima parekomenduoti jam, kur kreiptis pagalbos“, – patarė psichologas A. Mockus.
Portalas tv3.lt ragina gyventojus ir interneto vartotojus būti pilietiškus ir matant patyčias, psichologinį smurtą, žeminimą netylėti, pranešti apie tai teisėsaugai.
Savižudybės Lietuvoje yra opi problema nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. 2018 m. Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Emocinės paramos tarnybų asociacijos ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybių atstovai sutarė sukurti nacionalinę savižudybių prevencijos interneto svetainę Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro administruojamos svetainės „www.tuesi.lt“ pagrindu.
Ši interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.
***
Redakcija neatsako už skaitytojų išsakytą nuomonę.
