Hobių gali būti įvairiausių. Vieniems patinka skaityti knygas ar kolekcionuoti pašto ženklus, kitiems fotografuoti ar filmuoti, tretiems netgi žvejoti, medžioti ar karstytis po uolas. Su automobiliais susijusios užklasinės veiklos taip pat galima rasti devynias galybes – pradedant remontu, modifikavimu ar tobulinimu ir baigiant mėgėjiškomis ar profesionaliomis lenktynėmis. Yra šioje srityje ir viena specifinė žmonių grupė, kuriems patinka restauruoti, prižiūrėti ir šveisti keturratę techniką, kurios kai kurie egzemplioriai pro gamyklos vartus išriedėjo seniau nei prieš 50 metų.
Yra dar ir tokie klasikinių automobilių entuziastai, kurie su savo technika mėgsta išvažiuoti į gatves, pasirodyti kolegoms ir publikai, o kartais tiesiog smagiai praleisti laiką. Natūralu, kad kuomet transporto priemonė eksploatuojama, tai reikalauja išlaidų, o kadangi senieji modeliai nėra nei labai ekonomiški, nei gali būti aptarnaujami eiliniame servise, juos išlaikyti tampa labai brangu. Retas iš tokiais automobiliai į gatves mėgstančių išvažiuoti žmonių yra milijonierius retro technikos hobis mūsuose būtų leisgyvis, jei jo entuziastams nebūtų progos prasimanyti nors litą kitą.
Švenčių dalyviai ir kino filmų aktoriai
Klasikinių automobilių savininkai komercinių pasiūlymų neatsisako ir dalyvauja beveik visur – privačiuose renginiuose, reklaminėse kampanijose, filmuojasi televizijoje, taip pat didžioji dalis kalbintų retro technikos mylėtojų apgailestavimo dėl pasikeitusios situacijos kine, ir su ilgesiu kalbėjo apie laikus, kuomet teko filmuotis. Svarbiausiu pajamų šaltiniu daugeliui jų yra automobilių nuoma gimtadieniams, jubiliejams ir vestuvėms. Klausiami apie uždarbį visi retro entuziastai su lengva šypsena veide pareiškia, kad tai nėra verslas – veikiau hobis, kuris pats save išlaiko.
Laurynas Cibutavičius (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kaip pažymėjo Retrorent.lt bendraminčių kolektyvo narys, 1960 m. „Chrysler Imperial“ savininkas Laurynas Cibutavičius, verslu tai būtų galima vadinti tuomet, jei kompanijos siūlomų automobilių parką sudaryti 10 ar 20 modelių, tačiau kyla klausimas dėl galimybės su tokios apimties veikla išsilaikyti Lietuvos rinkoje. Iš nuomos gautų pajamas, anot klasikos entuziastų, atperka sezono išlaidas, skirtas išvykoms, kosmetiniam remontui, civilinės atsakomybės draudimo mokesčiui.
1934 m. „Mercedes-Benz 290 Kabrio Long E“ (nuotr. asm. archyvo)
Išskirtinio netgi vertinant retro automobilių standartais modelio, 1934 m. „Mercedes-Benz 290 Kabrio Long E“ savininkas, Retroauto.lt kolektyvo narys Stanislovas Bartkevičius prisiminė savo paties kadaise išsakytą idėją, kad pragyventi klasikinių modelių gerbėjai galėtų iš pasirodymų filmuose. Apmirus lietuviškai kino industrijai toks siužetas pasirodė esąs nerealus. „Tai yra daugiau pramoga, kurios imiesi tam, kad automobilis pats save išlaikytų“, ‒ apie nuomos paslaugas kalbėjo jis.
Rusiškus automobilius pakeitė vakarietiški
Retro automobilių nuoma, anot Superdeko.lt tinklapyje savo 1958 m. „Oldsmobile Super88“ publikai pristatančio Marijau G., šalyje yra ganėtinai nauja paslauga. Kaip pažymėjo pašnekovas, prieš 10 m. visi klasikiniai automobiliai buvo tik juos saugiai garažuose laikančių kolekcininkų rankose. Pirkti klasikinę techniką tam, kad ji būtų eksploatuojama keliuose klasikos entuziastai ėmė prieš 5-6 m. Anot Retrorent.lt kolektyvo atstovo, 1969 m. „Citroen DS“ vairuojančio Arūno Anskaičio, išskirtinių automobilių nuomos rinka šalyje visuomet buvo.
Arūnas Anskaitis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Ką esamu laikotarpiu įdomesnio būdavo galima gauti, tą žmonės ir imdavo. Iš pradžių tai buvo senesni rusiški automobiliai, vėliau iš amerikos buvo pradėti vežti senoviniai toje šalyje pagaminti modeliai, taip viskas ir evoliucionavo“, ‒ pasakojo hidraulinio inžinerijos rebuso savininkas.
Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis, kuomet pasiūlą diktuoja paklausa, retro automobilių nuoma savo nišą atrado visiškai natūraliai. Kaip pažymėjo S. Bartkevičius, reikalai pajudėjo tuomet, kai žmonės, kurie klasikinius modelius laikė garažuose pradėjo domėtis tokiomis sritimis kaip rinkodara ir reklama. Laikraščiai, vestuviniai žurnalai ir specializuoti tinklalapiai greta kitų paslaugų smarkiai padėjo populiarinti ir retro automobilių nuomą. „Kuomet sūnus dar mokėsi aukštojoj mokykloje ant jo automobilio šono per visą ilgį buvo užrašas „Retro automobilių nuoma“. Tai taip pat būdas atkreipti dėmesį“, ‒ apie reklamos specifiką pasakojo jis.
Išmanančių istoriją klientų sutinka nedaug
Laikui bėgant lietuvių publikos skonis keitėsi ir pastaruoju metu dauguma galinčių sau leisti automobilio nuomą vestuvėms porų mieliau renkasi klasikinius modelius nei limuzinus. Vis daugiau atsiranda ir tokių klientų, kurie tiksliai žino kokio konkrečiai automobilio jie nori, šventės metu pagal laikmetį ir kėbulo spalvą netgi derina drabužius. Kaip pažymėjo Marijus, technikos istoriją išmanančių klientų pasitaiko, tačiau jų nėra daug – maždaug 1 iš 10. „Būna ir kuriozinių atvejų. Viena pora atsisėdusi gale tarpusavyje kalbėjosi, kaip mums turėjo būti smagu gauti tokį automobilį iš senelio kaip palikimą“, ‒ juokėsi Marijaus žmona Saulė.
1960 m. „Chrysler Imperial“ interjeras (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Vestuvės be konkurencijos yra populiariausia šventė, kuriai dažniausiai nuomojami retro automobiliai, tačiau reguliariai pasitaiko ir užsakymų gimtadieniams, jubiliejams, mergvakariams ir bernvakariams. Taip pat klasikinius automobilius mėgsta ir renginių organizatoriai, mėgstantys sieti retro techniką su stiliumi ir prabanga tokiomis progomis kaip grožio salono atidarymas, naujos kailinių kolekcijos pristatymas ar fotosesija kalendoriui su dailiomis merginomis. L. Cibutavičius taip pat pasakoja apie dalyvavimą lietuviško filmo „Kai apkabinsiu tave“, tikrais faktais paremtos amerikiečių juostos apie Neilą Armstrogą filmavime.
Skirtingų studijų ruošiamų filmų biudžetai skirtingi, tačiau kaip pažymėjo klasikinių automobilių entuziastai, jie yra atviri visiems pasiūlymams ir linkę prisiderinti. Anot Marijaus, kartais būna taip, kad jei projekto idėja atrodo įdomi, o technika jau ilgą laiką stovi garaže, dalyvauti neatsisakoma ir už simbolinį mokestį. Į prabangių automobilių ir limuzinų nuomos įkainius nustatinėdami savo tarifus retro technikos entuziastai sakė nežiūrintys, svarbiausias tikslas – kad tik nereikėtų visuomet už viską mokėti iš savo kišenės.
Jaunuosius į vestuves, senukus – į jubiliejus
Stanislovas Bartkevičius (nuotr. asm. archyvo)
Vežti retro automobilių savininkams ypatingomis progomis tenka ne tik jaunųjų poras, bet ir solidaus amžiaus sulaukusius asmenis. Kaip pasakojo S. Bartkevičius, gimtadienio proga tokį siurprizą jiems parengia artimieji, o jubiliatai vežami į numatytą šventės vietą. Anot pašnekovo, televizijoje pastaraisiais metais rodytis tenka rečiau, greičiausiai todėl, kad pastebimai išaugo klasikinių automobilių nuomos pasiūlą šalyje.
Retro automobilio nuomos kaina valandai svyruoja nuo 200 iki 300 litų, tačiau beveik visi savininkai taiko nuolaidas, jei klientas paslaugą užsisako visai dienai. Tuomet dažniausiai deramasi dėl bendros sumos, o įkainio už valandą vidurkis krenta iki 150 litų. Viskas priklauso nuo klientų poreikių ir finansinių galimybių ir tarkime pusdienio pasivažinėjimo mieste kaina gali svyruoti nuo vieno tūkst. iki 1,5 tūkst. litų.
Mastantys apie galimybe išsinuomoti retro modelį taip pat turėtų žinoti, kad su automobiliu visuomet bus jo vairuotojas ir nėra nei teorinės galimybės, jog jis duos klientui vairuoti pačiam. Kaip vienbalsiai tvirtino visi klasikinių automobilių savininkai, nėra prasmės nei kalbėti apie tokį variantą, nei bandyti jį vertinti konkrečia pinigų suma.
„Tai būtų lygiai tas pats, lyg aš prašyčiau jūsų, kad paskolintumėte vienai nakčiai savo žmoną. Juk viskas bus gerai, nes aš žinau, kaip naudotis ir visa kita“, ‒ juokaudamas kalbėjo S. Bartkevičius pažymėjęs, kad pats automobilis yra savitas, jo valdymas, pavarų perjungimas turi savo specifiką.
1958 m. „Oldsmobile Super88“ interjeras (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Klasiką renkasi išsilavinę žmonės
Nepaisant garbingo amžiaus, visų nuomojamų retro automobilių techninė būklė – nepriekaištinga, anot pašnekovų, priešingu atvejų būtų patiems baisu išvažiuoti į gatvę. Tiesa, daugelis jų prisipažino prieš kiekvieną reisą su klientais mintyse prašantys technikos ir likimo sėkmingos kloties. „Kuomet sėdi už vairo, kiekvieną kartą patiri lengvą stresą. Visgi kuomet jau važiuoti su žmonėmis, nuveži juos kur reikia ir vėl grįžti galiausiai atsipalaiduoji. Natūralu, kad šiek tiek įtampos jauti visuomet, nes nežinai, kas gali nutikti“, ‒ kalbėjo Marijus.
Marijus G. (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Nors piktybiškai automobilius niokojančių klientų pašnekovai tikino kol kas išvengę, smulkių pažeidimų, kuriuos žmonės palieka būdami neatsargūs pasitaiko nuolatos. Dažnas incidentas yra ir kaustytų senų lagaminų kontaktas su kėbulo dažais. Taip pat, anot retro technikos entuziastų, daugumai į senovinį automobilį pirmą kartą lipančių žmonių kažkodėl atrodo, kad duris uždarant reikia panaudoti kuo daugiau jėgos. Kaip pažymėjo L. Cibutavičius, dažniausiai klasikinius automobilius nuomojasi kultūringi, išsilavinę žmonės.
„Aišku atsiranda tokių, kurie nori pasiautėti – atsistoti, įsiūbuoti, palinguoti, rėkauti, tačiau tokie atvejai labai reti“, ‒ juokėsi S. Bartkevičius.
Bendravimas – svarbi darbo dalis
1969 m. „Citroen DS“ interjeras (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Su klientais, kurie nori išsinuomoti retro automobilį, tačiau neturi supratimo apie tai, koks jis turi būti, kalbama atskirai stengianti išsiaiškinti, o atskirais atvejais ‒ išaiškinti. Anot S. Bartkevičiaus, patirtis šioje srityje leidžia greitai išsiaiškinti, ko tiksliai žmogus nori, taip pat kartais kyla ir diskusijos dėl prie automobilio derančios aprangos ir muzikos. „Būna tokių žmonių, kurie specialiai tam siuva sukneles, derina papuošimus ir apskritai visą šventę rengia taip, kad ji būtų susieta su automobiliu“, ‒ pasakojo jis taip pat pažymėdamas, kad nuotraukos, kuomet viskas derinama pagal laikmetį ir spalvų gamą, atrodo įspūdingai.
Pirmasis susipažinimas su klasikiniu automobiliu, kuomet tenka jį nuomotis, daliai klientų gali tapti ir postūmiu susidomėti retro technika ir galiausiai patiems kažką įsigyti. Gatvėse pastebimų klasikinių automobilių parkas pamažu plečiasi, tačiau kaip juokaudami komentavo kalbinti entuziastai, daugiau jų pačių sąskaita. Retro technika kaip ir kiekvienas hobis sukelia didesnę ar mažesnę priklausomybę, todėl ir mūsų kalbinti pašnekovai kiekvienas turi po du ar tris automobilius arba ketina artimiausiu metu papildyti kolekciją.
Įdomu tai, kad nors klasikinių automobilių nuomos poreikis auga, limuzinų karaliavimo šalies rinkoje laikai dar nepraėjo. Įtakos tam turi skirtingi žmonių poreikiai ir grožio ar komforto supratimas, taip pat, kaip mums pasakojo, retro technikos savininkai, dalis klientų yra įsitikinę, kad klasikinių automobilių nuomos įkainiai jiems bus neįkandami. „Kai kurie limuziną galbūt laiko prabanga ir nesvarbu, kad viduje tenka vaikščioti keliais“, ‒ komentavo S. Bartkevičius.