„Nesu popžvaigždė, ir gerai. Nenorėčiau ja būti“, – prieš keletą savaičių iš Visagino kilusi minimaliomis priemonėmis scenoje magiją kurianti atlikėja pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistui Ramūnui Zilniui. Ir tikrai – Alinos vardas jau daugiau nei šešeri metai puikiai žinomas kažko įdomiau, nei TV ekranų diktuojamos mados, ieškantiems melomanams, bet gerbėjai negirdėjo nė vieno su ja susijusio skandalo, nenarplioja asmeninio gyvenimo peripetijų. Tik kantriai laukia naujų kūrinių ir džiaugiasi gyvais koncertais.
Tiesa, Lietuvoje Alina Orlova pasirodo gana retai. Kadangi atlikėjos albumai išleisti ne tik gimtojoje šalyje, bet ir kitose rinkose, ji dažnai kviečiama į Vakarų Europą, Skandinavijos šalis, turi veiklos ir Rusijoje. Pavyzdžiui, visai neseniai kūrė garso takelį vienam rusų filmui.
Prieš pat Velykas Vilniaus „Menų spaustuvėje“ įvyko net du sausakimši Alinos Orlovos koncertai. Juose skambėjo ir tolimiausias sielos kerteles jaudinantys albumų „Laukinis šuo Dingo“ bei „Mutabor“ (nuo pastarojo išleidimo praėjo jau ketveri metai) kūriniai, ir nauja, vėl kitaip žavinti muzika. Tai duoda vilčių, kad netrukus bus galima džiaugtis ir trečiuoju studijiniu merginos albumu.
Prieš porą metų Alina Orlova jau yra koncertavusi Ryšių istorijos muziejuje, o gegužės 15-ąją grįš į čia pat, šio prieigose, trečiąjį veiklos sezoną ką tik pradėjusį „Ryšių kiemelį 837“. Cikle „Volfas Engelman Gyvai“ šią vasarą taip pat pasirodys Jurga, „G&G Sindikatas“, „Saulės kliošas“ ir kiti.
