Žiūrovams cirkas – tai magija, triukai ir juokas, bet šiam vaikinui tai yra kasdienė duona ir namai, o cirke jis sukasi nuo pat mažų dienų.
„Mano tėvai – cirko artistai, jie susipažino cirke. Galima net sakyti, kad aš gimiau cirke – aš cirke visiškai nuo gimimo. Aš į areną išėjau pirmą kartą būdamas trejų metų – padėjau tėvams. Mano tėvų pasirodymas buvo fakyrų šou su ugnimi, pavojingais elementais, kardais, stiklais. Aš tiesiog buvau kaip pagalbinis – išnešdavau peilius jiems, išnešdavau obuolį, kurį dėdavo mamai ant pilvo ir tada tėtė su kardu perpjaudavo tą obuolį“, – savo pirmąsias dienas cirke prisimena pašnekovas.
Tačiau žongliruoti Kasparas pradėjo ne iš karto.
„Žongliravimas atėjo kiek vėliau, kai pradėjau ieškoti savo žanro. Išbandžiau bene visus cirko žanrus. Žinoma, labiausiai patiko žongliravimas, todėl ties juo ir sustojau.
Pradėjau savarankiškai, internetas padėjo, vienas kitas artistas iš užsienio žonglierius kažką pasakė, padėjo. Bet tokio kaip mokytojo niekad neturėjau“, – pasakojo Kasparas.
Kasparas žongliruoja jau daugiau nei dešimtmetį, bet prisimena, kad pusę šio laiko užtruko įgyti vien tik techninius įgūdžius – mėtyti ir gaudyti įvairiausius daiktus. Nors vaikinas visko mokėsi pats, jam labai padėjo Alytaus cirko studijoje besipraktikavę profesionalūs cirko artistai.
Laimėjo ir TV projektą
Pradėjęs nuo apvalių objektų šiandien jaunuolis gali pasigirti, kad yra žongliravęs bene viskuo: „Gyvenime žongliravęs tai gal net viskuo. Bet aišku standartiniai dalykai – tai kamuoliukai, žiedai, kuokelės, kaladėlės. O šiaip esu žongliravęs ir fakelais, kardais, peiliais, vaisiais, batais, kepurėmis.“
Žonglierius pasirodo kruiziniuose laivuose, šventėse, festivaliuose ir, žinoma, cirke, kuriame būna visko.
„Yra ne tik juoko, bet ir ašarų, ir pykčių... Bet cirke galbūt labiau jaučiasi tai, kad kolektyvas yra kaip šeima – jie visi kartu keliauja, niekas neišvažiuoja paatostogauti namo kelioms dienoms, visą sezoną būna kartu, visi kartu ardo palapinę, stato palapinę, vieni kitiems padeda, pervažiuoja į kitą miestą, vakare kepa šašlykus... Kaip šeima“, – tikino Kasparas.
Prieš ketverius metus, būdamas 18-kos Kasparas laimėjo „Lietuvos talentus“. Nors šio laimėjimo vaikinas nesureikšmina, tačiau džiaugiasi, kad tai davė šansą dar labiau įsitraukti į cirko šeimos gyvenimą.
Kasparas pasakoja, kad už laimėtus pinigus įsigijo cirko namelį, kuriame dabar ir gyvena.
„Labai tuo džiaugiuosi – labai pravertė. Juo važinėju po visas gastroles“, – laimėjimą prisimena jaunuolis.
Treniruotės kasdien užtrunka mažiausiai 3 valandas
Prieš kiekvieną cirko pasirodymą Kasparą aplanko ir baimė, kuri yra neatsiejama cirko artisto palydovė. Kasparas ypač baiminasi, kad nukris kamuoliukai.
„Žongliravimas šiaip „skaitosi“ tikrai vienas sudėtingiausių cirko žanrų vien dėl to, kad labiausiai matosi klaidos. Jei akrobatas neištiesė kojos ar pilnai nepadarė špagato, tai žiūrovas tai ne taip pastebės kaip nukritusį kamuoliuką“, – žongliravimo išskirtinumą aiškino jaunuolis.
Norėdamas, kad taip nenutiktų, žonglierius turi treniruotis kasdien. Nepakankamas repeticijų kiekis ne tik sustabdo progresą, bet ir skatina regresą – rankos pamiršta judesius, dingsta įgūdžiai.
Kasparas treniruojasi ne tik cirke, bet ir parke, patalpose aukštomis lubomis. Pradeda nuo apšilimo, tempimų, o tada jau ima kamuoliukus – pradeda nuo trijų, ima penkis, šešis, aštuonis. Tą patį atlieką su kuokelėmis, lankais. Dažniausiai visų triukų atlikimas užtrunka apie tris valandas, o tada jau imama eksperimentuoti, išbandyti naujas idėjas.
Vaikinas neslepia, kad bandė galvoti ir apie „žemiškesnes“ profesijas, mąstė apie studijas, tačiau per daug gaila darbo ir laiko skirto žongliravimui, o ir paauglystėje gauta pamoka atmintyje išliko iki šiol.
„Buvo pas mane laikas, kai buvau jaunas, kai nenorėjau žongliruoti – nebuvo man labai įdomu. Tai kažkodėl, tada tėtė paėmė ir išmetė visus mano įrankius į konteinerį. Po dviejų dienų aš susivokiau, kad jis juos išmetė, o aš nebeturiu, su kuo žongliruoti. Pamaniau viskas – mano karjera baigta.
Maldavau tėtės, kad grąžintų, bet jau išmesta. Jau ir konteinerį ištuštino. Bet vėliau paaiškėjo, kad neišmetė, o paslėpė, tad atidavė atgal ir nuo tada nepaleidžiu iš rankų ir žongliruoju iki šiol.“
Visą pokalbį su Kasparu žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
