Į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią šv. Roko atlaidams parvežamas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre restauruotas XVII a. nežinomo Lietuvos autoriaus didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“.
Rugpjūčio 16 d., šeštadienį, 14–18 val. šventovėje (Vytauto g. 55) vyks renginiai prie restauruoto kūrinio: 14 val. paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ ir jo aptaisų 2006–2008 m. tyrimų ir restauravimo darbų pristatymas, 17 val. – sakralinės muzikos ir poezijos valanda „Ave Maria“.
Kūrinio tyrimus ir jo restauravimo sudėtingiausius darbus aptars dailės istorikė Regimanta Stankevičienė, kūrinio restauratorė Janina Bilotienė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Palangos parapijos klebonas dr. Algis Genutis. Paveikslo sugrąžinimo į Palangos šventovę renginiuose bus pristatyta ir muziejaus išleista R. Stankevičienės studija, skirta kūrinio restauravimui, kurioje apibendrinti Palangos Madonos atvaizdo istoriniai, technologiniai tyrimai, restauravimo eiga ir rezultatai.
Sakralinės muzikos ir poezijos valandoje gražiausius įvairių epochų J. S. Bacho, W. A. Mozarto, A. Vivaldi, L. Luzzy, Fr. Schuberto, P. Mascagni kūrinius, skirtus Dievo Motinai, atliks Regina Maciūtė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Gediminas Kviklys (vargonai). Maironio, J. Vaičiūnaitės, Just. Marcinkevičiaus, S. Gedos eilėraščius skaitys aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Išsami renginių programa ir vaizdai – LDM svetainėje www.ldm.lt
Paveikslo istorija
Dailės istorikės R. Stankevičienės teigimu, Palangos bažnyčios paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ – meniškas, vienintelis Lietuvoje žinomas verkiančią Švč. Mergelę vaizduojantis sakralinės tapybos kūrinys, kuris nuo seno labai gerbiamas tikinčiųjų. Palangos bažnyčios dokumentuose šis paveikslas pirmą kartą paminėtas 1677 m.
Jo užrašas nurodo, kad tai Bochnios (Lenkija) dominikonų bažnyčios (dabar yra Bochnios šv. Mikalojaus bažnyčioje) Švč. Mergelės paveikslo kopija. Malonėmis garsus ir kadaise stebuklingai kruvinomis ašaromis pravirkęs Bochnios paveikslas – buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje populiariausio Čenstakavos (Lenkija) Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, tik keliomis detalėmis besiskirianti nuo originalo.
Dėl šio panašumo Palangos bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas XVIII–XX a. dokumentuose vadintas Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Prie jo buvo kabinamos padėkos aukos – votai. XVII a. 4 ketvirtyje Palangos paveikslas papuoštas Lietuvos auksakalio sukurtomis baroko stiliaus puošmenomis: karūnomis ir aptaisais.
Manoma, kad apie 1646 m. šį Marijos atvaizdą ir Palangos bažnyčios didįjį altorių, varpą ir altariją dovanojo Palangos ir Plungės seniūnas Stanislovas Vaina su žmona Elžbieta Kiršenšteinaite-Vainiene. Apie 1767 m.
Marijos paveikslas buvo perkeltas į naujos Palangos bažnyčios didįjį altorių, o vėliau, kartu su šiuo altoriumi, – į 1907 m. pastatytą šventovę. Nuo 1927 m. puošia dabartinį Palangos bažnyčios didįjį altorių. Kelis dešimtmečius (iki 2006 m.) vietoje senųjų aptaisų dalį paveikslo dengė nauji aliuminio skardos aptaisai.
Telšių vyskupo dr. Jono Borutos SJ ir Palangos parapijos klebono dr. Algio Genučio iniciatyva laiko, negandų ir kitų veiksnių pakeistas Palangos bažnyčios paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ bei bažnyčioje dalimis išlikę barokiniai jo aptaisai 2006–2008 m. restauruoti Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre ir atgavo savo autentišką vaizdą.
Labai suniokotą, daugybę sykių grubiai atnaujintą, po 7–17 kartų pertapytą paveikslą kartu su pagalbininkais restauravo tapybos specialistė, aukščiausios kategorijos restauratorė Janina Bilotienė ir aukščiausios kategorijos metalo restauratorius Rimvydas Derkintis.
Per trejus metus atlikus paveikslo tyrimus (fizikinius, cheminius, menotyrinius) ir nuvalius apnašas bei daugybę neprofesionalių pertapymų, nušvito verkiančios Madonos veidas. Iš 45-ių sudilusių ir sulūžinėjusių senųjų paveikslo aptaisų fragmentų pavyko restauruoti sidabro ir paauksuotąsias plokštes ir taip atkurti vertingos meistrystės darbinius.
