Renovavo neseniai, o jau lenda brokas
Grinkevičiaus gatvės 8-ojo namo fasadas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tvarkingas ir gražus. Pažiūrėjus atidžiau matosi žaliuoti ėmusios daugiabučio sienos. Šio namo gyventojai sako, kad garantinis terminas dar nesibaigė ir tiki, kad broką taisyti pažadėjęs rangovas klaidas ištaisys.
Tos pačios įmonės, renovavusios Vytauto gatvės 154-ąjį namą, pažadais nebetiki namo pirmininkė Virginija Remeikienė.
Valstybė tada finansavo 40 procentų renovacijai reikalingos sumos, tačiau džiaugtis dabartiniu rezultatu galima tik iš dalies – perpus mažesnėmis šildymo sąskaitomis.
Prieš ketverius metus ant namo sienų sumontuotos fibrocementinės plokštės drėksta, jų kampai trupa, stogo danga suaižėjusi.
„Plokšės ir plečiasi, ir traukiasi. Mes, pirmininkai, jas vadiname gyvomis, vaikštančiomis plokštėmis, jos kvėpuojančios. Sakykime, iš vienos pusės gerai. Iš kitos – tai medžiaga, kuri dieną saulei šildant labai įkaista, o naktį, temperatūrų skirtumai yra didžiuliai, – nukrenta, o plokštė tiesiog nespėja sureaguoti į tokią greitą temperatūros kaitą ir jai trūkinėja kampeliai“, – pasakoja Vytauto g. 154 namo pirmininkė Virginija Remeikienė.
Jei mūsų kaltė, tvarkysime
Ponia Virginija sako, kad prieš ketverius metus statybinių medžiagų pasirinkimas buvo nedidelis, jų pasirinkimui didelę įtaką darė kaina. Tačiau problemų šiam namui kelia ne tik plokštės. Lupasi skardos, drėgsta sienos, stogas taip pat suremontuotas prastomis medžiagomis. Tokios renovacijos vieno kvadratinio metro kaina – pustrečio šimto litų.
Pirmininkė sako problemą mėginanti išspręsti jau seniai, tačiau svarsto, ar pavyks išsireikalauti broką pašalinti be teismo.
Nekokybiškai darbus atlikusios firmos direktorė sako, kad visos klaidos, jeigu jos kyla dėl įmonės kaltės, yra taisomos.
„Mes tikrai tvarkome be didesnių ginčų, galėjo visko būti, nežinau nė ką pasakyti. Jeigu mane pasiekia informacija, tikrai tvarkau, jeigu yra mūsų kaltė“, – kalba UAB „Meba“ direktorė Marija Laisvyda Matusevičienė.
Įstatymų kaitaliojimas mažina pasitikėjimą
Vyriausybė nuo renovacijos pradžios jau ne kartą keitė įstatymus, o tai, anot Vytauto g. 154 namo pirmininkės, nekelia žmonių pasitikėjimo nei valstybe, nei pirmininkais, tiesiogiai dirbančiais šioje srityje. Įstatymai, jos manymu, neturėtų keistis mažiausiai dešimt metų, turėtų būti laikomasi vientiso modelio.
Virginija Remeikienė pasisako už renovaciją, tačiau kokybišką. Jos pastangomis buvo renovuoti dar du namai – M. Valančiaus 2 ir Klevų g. 13, tačiau jiems priekaištų sako neturinti. Renovuojant Vilniaus g. 255-ąjį namą buvo naudotos brangesnės plokštės, kurioms suteikiama 50 m. garantija, tačiau jų kokybe abejoti netenka.
„Manau, turėtų būti suteikiama galimybė rinktis iš dviejų žemiausių kainų, atsižvelgti, kas yra geriausia namui. Tik įgyta patirtis rodo, kaip ir ką reikia daryti. Gaila, kad blogai dirbančios firmos negalima eliminuoti iš renovacijos proceso, netgi, jeigu esi apie ją girdėjęs neigiamos informacijos“, – sako V. Remeikienė.
Pusmečiui sustabdė prižiūrėtojo licenziją
Problemos dėl renovacijos broko gerai žinomos ir Aplinkos ministerijai. Šiaulių vicemeras Juras Andriukaitis sako, kad ministerija žada renovacijos kokybę sekti kur kas griežčiau.
„Buvo dėliojami akcentai į techninę priežiūrą, kad techninę priežiūrą periodiškai žiūrėtų prižiūrėtojas. Beje, aplinkos ministras su viceministre buvo visai neseniai Šiauliuose ir paminėjo faktą, kad jau vienam techniniam prižiūrėtojui yra pusmečiui sustabdyta licenzija“, – atskleidė J. Andriukaitis.
Renovacijos kokybės problemas sprendžiantys gyventojai sako norintys ne tik didesnės rangovų atsakomybės, bet ir ilgesnio garantinio termino – ne penkerių, o mažiausiai dešimt ar penkiolikos metų.
Aplinkos ministerija kėlė sau užduotį į renovacijos procesą šįmet įtraukti 400-500 daugiabučių namų. Šis skaičius gali būti viršytas šimtu. Šiuo metu valstybė kompensuoja 40 proc. išlaidų, apmoka investicinio projekto parengimą, techninę priežiūrą ir dvejus metus – projekto administravimą.
Liepos mėnesį ketinama papildyti centrinės pirkimų organizacijos katalogą, kuriame atsirastų per 300 Lietuvos statybos bendrovių.
Kitąmet Vyriausybė spręs, ar mažinti paramą renovacijai, aplinkos ministras siūlys ją mažinti keliais procentais.
