Ambicingus valdžios planus masiškai renovuoti kiaurasienius sovietinius daugiabučius stabdo ne gyventojų pasyvumas ir net ne prognozuotas kvalifikuotų statybininkų stygius, bet savivaldybių nebesuvaldomi per didelį kąsnį apžioję projektuotojai.
Renovacijos laukiantys panevėžiečiai pakliuvo į savotiškas pinkles: investicinių planų rengėjui jau mėnesį vėluojant, žmonės baiminasi nebespėsiantys į nuvažiuojantį traukinį – nepasirašę rangos sutarčių iki metų pabaigos, neteks 40 procentų valstybės paramos.
Panevėžyje į antrąjį renovacijos etapą įtraukti 32-iejų daugiabučių gyventojai jau visą mėnesį turėjo nagrinėti investicinius projektus ir skaičiuoti, kiek jiems atsieis būstų atnaujinimas. Tačiau projektų lig šiol sulaukė tik trečdalis renovacijos pageidavusių namų. Juos rengiantis architektas vilnietis Vytautas Valeika paskubėti prašantiems bendrijų pirmininkams atsikerta, esą gal panevėžiečiams nenutiks kaip Vilniuje, kur nuvykęs apžiūrėti renovuoti numatyto namo rado pusę nugriuvusio. Kaip priversti jau mėnesį vėluojantį architektą paskubėti, suka galvas ir Panevėžio savivaldybė, mat sutartyje numatyti delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną – simboliški.
Būsto atnaujinimo agentūra teigia neturinti duomenų, kiek dar yra savivaldybių, kur renovacija įstrigo dėl ne pagal savo jėgas užsakymų prisiėmusių projektuotojų, tačiau pripažįsta, jog su dviem projektavimo įmonėmis sutartis teko nutraukti.
Palinkėjo nesugriūti
Panevėžio Vilties gatvės 20-ojo namo pirmininkė Aušra Petronienė jau ne vieną kartą bandė prisikviesti investicinį projektą rengiantį architektą apžiūrėti daugiabučio. Kaskart pažadėjęs atvažiuoti kitą savaitę, V. Valeika iš Vilniaus į Panevėžį ruošiasi jau daugiau nei mėnesį.
Toks delsimas namo pirmininkę varo į neviltį.
„Mūsų namas senas ir jam reikalingas skubus remontas – dėl kiaurų lietaus latakų vanduo bėga per sienas, aptrupėjęs pamatas. Nors turime sukaupę pakankamai lėšų remontui, nieko negalime imtis, kol nematome investicinio projekto. Gal jį įvertinę žmonės pritars renovacijai, o galbūt kaina pasirodys tokia didelė, kad jos atsisakysime ir skubiai remontuosime baisiausias vietas. Tik kas bus, jei projekto sulauksime rudenį, kai meistrus kviestis jau bus per vėlu?“ – baiminasi pirmininkė.
Viena namo gyventoja, paskambinusi jau beveik mėnesį vėluojančiam architektui, apstulbo išgirdusi jo paguodą.
„Tikiuosi, jums neatsitiks kaip Vilniuje, kai, nuvažiavęs apžiūrėti, radau pusę namo nugriuvusio“, – panevėžietę „nuramino“ V. Valeika.
Delspinigiai juokingi
Daugiabučių renovacijos eigą Panevėžyje kuruojančiam Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus specialistui Arvydui Šatui kone kasdien tenka teisintis investicinių projektų nesulaukiantiems daugiabučių pirmininkams. Iš 32 investicinių projektų, kuriuos V. Valeika įsipareigojęs parengti iki birželio 8-osios, Savivaldybei atiduoti dar tik dešimt.
„Per Centrinę perkančiąją organizaciją skelbėme tris pirkimus – trisdešimt du daugiabučius padalijome į tris dalis. Visus tris nupirko V. Valeika“, – teigė A. Šatas.
Už šį užsakymą architektui bus sumokėta 57 tūkst. litų iš šiuo metu Lietuvoje veikiančios Europos Sąjungos daugiabučių namų renovavimo programos „Jessica“.
„Įspėjau projektuotoją, kad už kiekvieną pradelstą dieną bus skaičiuojami delspinigiai, tiesa, standartiniai, nedideli – 0,02 procento nuo užsakymo vertės. Turbūt rengėjui labiau apsimoka mokėti delspinigius nei iš viso neturėti užsakymo. Prisiėmė per daug darbo, o mes nieko negalime padaryti. Jei sutartį nutrauktume ir ieškotume naujo projektuotojo, procesas dar nusitęstų“, – A. Šatas pripažįsta Savivaldybę patekus į spąstus.
Anot jo, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), jau patvirtinusi keletą V. Valeikos rengtų investicinių projektų, šį architektą apibūdino „dar ne kaip patį blogiausią“.
„Girdėjome, kad kitoms savivaldybėms yra dar blogiau. Renovacijos banga išjudinta nepagalvojus, kad nėra pakankamai specialistų, pajėgių parengti daugiabučiams investicinius projektus, todėl kai kurie apsiima tiek, kiek negali“, – mano A. Šatas.
Kodėl pažadėjęs per du mėnesius parengti daugiau nei trisdešimt investicinių projektų nevykdo įsipareigojimų Panevėžio savivaldybei, V. Valeika viešai aiškinti nepanoro. Atlygį iš valstybės ir ES gausiantis architektas pareiškė nesąs viešas asmuo ir neturintis nei laiko, nei noro kalbėti su korespondentais.
Suvedžiotas ne tik Panevėžys
Daugiabučių namų modernizavimo programą įgyvendinančios, pernai Aplinkos ministerijos įsteigtos BETA direktorius Valius Serbenta pripažįsta, kad su investicinių planų rengėjais nepasisekė ne vienintelei Panevėžio savivaldybei. Valius Serbenta tikina, kad su investicinių planų rengėjais nepasisekė ne vienintelei Panevėžio savivaldybei.
Valius Serbenta tikina, kad su investicinių planų rengėjais nepasisekė ne vienintelei Panevėžio savivaldybei.
Nors BETA nekaupia duomenų apie savivaldybių su architektais nutrauktas sutartis, tačiau, V. Serbentos žiniomis, tokių atvejų būta.
„Esu girdėjęs, kad kai kurios savivaldybės jau yra atsisakiusios investicinių planų rengėjų. Kai kurios įmonės rengdamos planus pridarė netikslumų, nurodė netinkamus kiekius, dėl to buvo neteisingai apskaičiuota kaina“, – teigė V. Serbenta.
Imtis sankcijų jis ragina ir panevėžiečius.
„Jei yra ženklų, kad rengėjas negeba parengti tiek planų, kiek apsiėmė, o tai jau matyti, Savivaldybė galėtų inicijuoti sutarties nutraukimą ir likusiems projektams ieškoti kito“, – siūlo V. Serbenta.
Anot jo, dar laukti laiko nebėra, nes 40 procentų valstybės paramą daugiabučiams atnaujinti galės gauti tik spėjusieji rangos darbų sutartis pasirašyti dar iki šių metų pabaigos.
„Trisdešimt namų Panevėžyje tikrai didelė apimtis, Savivaldybė neturėtų nuvilti gyventojų, norinčių atsinaujinti namus. Jei investicinių planų rengėjas nevykdo įsipareigojimų jau mėnesį ir dar neaišku, kada atvažiuos įvertinti namų, labai nerimtai atrodo. Savivaldybei reiktų griežtinti toną. Investicinių planų rengėjų rinkoje yra, o kad kai kurie prisiėmė įsipareigojimų tiek, kiek negali įvykdyti, turi sulaukti tam tikrų sankcijų“, – teigia BETA direktorius.
Statybininkų jau dairosi svetur
Pagal naująjį renovacijos modelį, pristatytą praėjusių metų pradžioje, kai savivaldybės ėmėsi tarpininkauti atnaujinant daugiabučius, šalyje dalyvauti renovacijos programoje pareiškė norą 1690 namų. Iš jų 1260 gyventojai galutinai apsisprendė renovuoti daugiabučius, o jau sudaryta 551 rangos darbų sutartis už 300 mln. litų.
Pasak V. Serbentos, rangos darbų pirkimai vyksta itin intensyviai. Vien per praėjusią savaitę sudaryta 30-ies namų atnaujinimo sutarčių.
„Gaila, kad investicinių planų rengėjai nesusitvarko su apsiimtu darbu, bet statybininkų nepritrūks. Mūsų renovuojamais daugiabučiais domisi kitų šalių statybininkai. Zarasų krašte pradėjo dirbti lenkų įmonės. Kur užsakovai ir pinigai, ten ateis ir verslas“, – mano V. Serbenta.
Daugiabučių namų renovaciją išjudinusios Aplinkos ministerijos buvęs vadovas Valentinas Mazuronis mano, kad savivaldybės pačios sau pasispendžia spąstus, už sutarčių nevykdymą numatydamos tik simboliškus delspinigius.
„Sutartis – dviejų pusių susitarimas. Tokia, kai projektuotojui nebaisu nesilaikyti terminų, yra savivaldybės klaida. Delspinigiai turi būti tokie, kad projektuotojui praeitų noras vėluoti“, – įsitikinęs buvęs ministras.
V. Mazuronis įsitikinęs, kad savivaldybes už nosies vedžiojantys projektų rengėjai turėtų griežtų sankcijų sulaukti ir iš BETA.
„Projektuotojų Lietuvoje yra pakankamai, ne taip, kaip statybininkų. Tie, kurie apsižioja daugiau, nei gali, ir įsivaizduoja esą padėties šeimininkai, turės arba persigalvoti, arba jiems turėtų būti atimta teisė rengti tokius projektus“, – siūlo V. Mazuronis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
