Įtikino aplink vykstanti renovacija
Ignalinoje jau 30 metų gyvenanti Eleonora Širvinskienė pasakoja, kad 1940 m. pastatytas daugiabutis, kuriame gyvena, buvo modernizuotas prieš kelerius metus. „Iš pradžių norėjome apsitvarkyti bent išorę – nudažyti namuką. To padaryti nepavyko. O akį vis labiau traukė netoliese renovuojami namai. Vis pasikalbėdavau su statybininkais, su kaimynais, aiškinausi, kas čia per renovacija, kaip vyksta. Mačiau, kad namai modernizuojami ne tik mūsų gatvėje, bet ir visame mieste. Galiausiai nuėjau į savivaldybę ir pradėjau teirautis, kokios galimybės renovuoti mūsų daugiabutį“, – pasakoja pašnekovė bei priduria, kad atkaklumas subrandino vaisius.
„Dalyvavome Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gaudami 40 proc. valstybės paramą. Manau, kad tai puiku. Tiesa, kai renovacija tik prasidėjo Ignalinoje, parama siekė net 80 proc. Tiems, kas renovavo būstą tuomet, pasisekė dar labiau“, – pastebi E. Širvinskienė.
Nerenovuoti liko keliolika namų
Ignalina neretai vadinama Lietuvos daugiabučių renovacijos „veidu“. Už pažangą įgyvendinant modernizaciją savivaldybė ne kartą buvo įvertinta Aplinkos ministerijos ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA). „Šiuo metu atnaujinti maždaug 89 proc. visų savivaldybėje esančių daugiabučių. Kitąmet planuojame atnaujinti dar apie 30 daugiabučių“, – pasakoja Ignalinos rajono meras Henrikas Šiaudinis.
Dauguma Ignalinos savivaldybės Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančių namų renkasi tinkuojamą fasadą, taip pat ne tik energinio efektyvumo, bet ir kitas modernizavimo priemones. Itin populiari elektros instaliacijos modernizacija. „Prie elektros tinklų jungiamų prietaisų daugėja, didėja ir nelaimių rizika, jei elektros instaliacija sena. Laimei, dauguma renovacijoje dalyvaujančių gyventojų tai supranta, todėl renkasi ir šią modernizacijos priemonę“, – pasakoja pašnekovas.
Butų žvalgosi ir didmiesčių gyventojai
2013 m. pagal naująjį daugiabučių atnaujinimo modelį Ignalinoje pradėta įgyvendinti programa „Ignalinos EnerVizija“, kurioje dalyvaudami ir atsinaujino dauguma savivaldybės namų. Tačiau renovacijos sėkmei pagrindas buvo parengtas dar anksčiau.
„Renovacijos pradžia mieste galima laikyti pirmuosius 16 daugiabučių, kuriuos modernizavome pasitelkę Probleminių teritorijų lėšas. Be to, gyventojus palankiai renovacijos atžvilgiu nuteikė ir kiek anksčiau vykusi viešųjų pastatų modernizacija, kurią vykdė savivaldybė. Žmonės, niekuo nerizikuodami, galėjo iš arti susipažinti su renovacija, pamatyti jos rezultatus. Visa tai ir lėmė, kad gyventojai nuo pat pradžių labai domėjosi modernizacija, buvo aktyvūs ir to entuziazmo dėka dauguma suspėjo pasinaudoti Daugiabučių namų atnaujinimo galimybėmis“, – pasakoja H. Šiaudinis.
Tarp didžiausių sparčios modernizacijos privalumų, kuriuos pajuto ne tik gyventojai, gaudami perpus mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir visas miestas – didelė butų paklausa. „Ignalina džiaugiasi ne tik pagražėjusiu išoriniu vaizdu, bet ir kitokiais privalumais. Pavyzdžiui, lyginant su kitais nedideliais miestais, kuriuos gyvena apie 6 tūkst. gyventojų, čia būsto paklausa didesnė. Pastebime, kad butus įsigyja ne tik aplinkinio rajono gyventojai, bet ir vilniečiai, kauniečiai. Tokia tendencija kalba pati už save. Neturime tuščių daugiabučių problemos. Iškalbinga ir naujausia statistika – štai per paskutinį 2016 metų pusmetį Ignalinoje įsigyti 22 butai. 17 iš jų jau renovuotuose namuose, likę – daugiabučiuose, kuriuose modernizacija planuojama. Manau, kad tai daug ką pasako apie renovacijos naudą visam miestui“, – sako Ignalinos meras.
Pasiteiravus, kaip Ignalina mato savo ateitį po to, kai dauguma daugiabučių bus renovuoti, H. Šiaudinis neslepia – jau yra naujų planų, jie irgi susiję su pastatų modernizacija. „Pusė gyventojų vis tik gyvena nuosavuose namuose. Nerenovuotų vienbučių problema, mano nuomone, yra gana didelė. Todėl bandysime ieškoti kelių, kaip suteikti ir privačių namų savininkams galimybes modernizuotis. Juk dauguma privačių namų – taip pat seni ir reikalauja brangios renovacijos. Todėl norėtųsi garsiau diskutuoti apie valstybes galimybes padėti šiems namams“, – pabrėžia pašnekovas.
