„Būsto pirkėjai įprato domėtis tokiais kriterijais kaip energinio naudingumo klasė, statyboms naudotos medžiagos, infrastruktūra – kokiu atstumu nuo namų yra parduotuvės, darželiai, mokyklos. Vis dėlto dažnai atvykusiems apžiūrėti naujų namų racionalius argumentus keičia emociniai. Žmonės vertina, kaip jaučiasi bute, kuris gali tapti namais, kokį vaizdą mato pro langą, kur norėtų įkurdinti miegamąjį ar kaip gers kavą balkone. Visa tai nepaprastai svarbu, kai kalbame apie namus. Tačiau būsto pirkimas yra atsakingas sprendimas, kurį priimant derėtų kruopščiai atlikti „namų darbus“, – sako Gytis Jakučionis, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „YIT Kausta būstas“ vadovas.
Tad į ką atkreipti dėmesį prieš priimant galutinį sprendimą, kad nauji namai džiugintų ir taptų atsiperkančia investicija?
1. Kas nurodyta sutartyje.
„Atėję apžiūrėti buto žmonės vertina savo būseną, aplinką, nejučiomis mintyse ten apsigyvena ir pamiršta apie sutartį. Juridinė dalis turi būti aptariama pirmiausia, nors dažnai ji būna įvertinama vėliausiai. Kartais pasirašant sutartį klientams reikia net primygtinai ją skaityti, įsitikinti, ar tikrai žmogus supranta visus punktus ir savo bei vystytojo atsakomybes“, – patirtimi dalinasi G. Jakučionis.
Kaip teigia Deivis Valiulis, advokatų kontoros TRINITI partneris, parduodant būstą pirkėjui, projekto plėtotojas tampa pardavėju ir už būsto kokybę pirkėjui jis atsakingas kaip pardavėjas. Tačiau rangovas atsako kaip statybos darbus vykdęs asmuo ir privalo suteikti įstatymines garantijas savo darbo rezultatui.
„Pirkdamas būstą asmuo turi būti apdairus – įvertinti visas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Sutartyje turi būti nurodyti tikslūs duomenys apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, taip pat tiksli pardavimo kaina, pinigų sumokėjimo sąlygos ir etapai, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perėjimo pirkėjui laikas. Jei reikalinga, pardavėjo įsipareigojimai turi būti aptarti iki nekilnojamojo turto perdavimo momento“, – sako advokatas.
2. Ar projektas turi visus reikiamus leidimus.
Taupydami laiką ir lėšas projektų plėtotojai kartais pradeda statybas dar nespėję sutvarkyti visų dokumentų. „Jei planuojate įsigyti būstą vis dar statomame pastate, reikėtų pasitikrinti, ar jo statyboms gauti visi leidimai. Kitu atveju gali atsitikti, kad, pavyzdžiui, dėl negautų leidimų ar netinkamai parengto techninio projekto statybos sustabdomos, o tai reiškia ir kad atidedama jūsų įsikėlimo į butą data“, – pasakoja G. Jakučionis.
Domėtis leidimais reikėtų pas jus sudominusio projekto plėtotoją. Dalį informacijos galima rasti ir internete. Pavyzdžiui, „Infostatybos“ puslapyje sužinosite informaciją apie išduotus statybos leidimus.
Jei perkamas būstas yra Vilniuje, apie statybos leidimus informacijos ieškoti galima Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje.
3. Projekto plėtotojo reputacija.
Skaudi praėjusios ekonominės krizės pamoka – atsitiktiniai statytojai ir nepabaigti projektai, kurie ne tik žaloja miesto veidą, bet ir atnešė nemažų nuostolių būstus pirkusiems, bet jų taip ir negavusiems gyventojams.
„Norint išvengti nemalonių potyrių, verta pasitikrinti projekto plėtotoją, iš kurio perkate būstą, jo reputaciją. Pagrindiniai klausimai turėtų būti – kokia jo patirtis su kitais projektais ir kaip tie projektai yra vertinami esamų gyventojų“, – pataria G. Jakučionis ir nurodo šios informacijos ieškoti tiek internetu, tiek nuvykus prie jau esamų projektų, jei tokių yra.
Ne mažiau svarbus – finansinis aspektas: kokia įmonės finansinė padėtis, ar ji sugebės vykdyti įsipareigojimus, jei pastatas vis dar statomas. Ar įmonė yra finansiškai stabili galima sužinoti tiek iš viešų duomenų, tiek iš kreditų biurų, užsisakant statytojo finansinį vertinimą. Jame atsispindi tiek įmonės skolos, tiek ekonominės perspektyvos ir kreditingumas.
4. Garantinis aptarnavimas.
Būstas, kaip ir bet koks kitas ilgalaikis turtas, yra perkamas su garantija. Pasak advokato D. Valiulio, parduodamas būstą statytojas garantuoja pirkėjui, jog buto pastatymo ir įrengimo metu naudojamos medžiagos, gaminiai, dirbiniai ir įrengimai atitiks įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
„Būtent statytojui, remiantis įstatymais, reikia organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti statybos užbaigimo procedūras. Jam nevykdant šių pareigų, kyla civilinė ir administracinė atsakomybė. Tokiu atveju pirkėjas dėl per garantinį terminą paaiškėjusių defektų bute turi teisę kreiptis į pardavėją (statytoją) ir reikalauti, kad jis neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus“, – sako advokatas.
Jis priduria, kad statytojo atsakomybė nėra absoliuti – jeigu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo, ar buvo informuotas, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės (turi paslėptų trūkumų), tai ši aplinkybė pagal įstatymą atleidžia pardavėją nuo atsakomybės. Todėl siekiant, kad statytojui tektų atsakomybė už trūkumus, pirkėjas turi įrodyti, kad jie atsirado iki būsto perdavimo, o ne dėl kitų priežasčių, pvz., netinkamų naudojimo.
„YIT Kausta būstas“ vadovas nurodo, kad, vadovaujantis LR Civilinio kodekso reikalavimais, nuo pastato perdavimo užsakovui statytojas penkerius metus yra įsipareigojęs ištaisyti atsiradusius defektus, o dešimt metų – paslėptų statinio konstrukcijų, pavyzdžiui, vamzdynų, trūkumus. Jei įrodoma, kad defektai padaryti tyčia ir statytojas apie juos žinojo, tuomet garantinis aptarnavimas užtikrinamas net iki dvidešimties metų.
Skirtingų įmonių praktika skiriasi, defektų šalinimo terminas priklauso nuo įvairių faktorių – kliento pageidavimų, oro sąlygų ir kt.
