Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt
Biblioterapija – būdas padėti sau skaitant, tačiau, renkantis gydomąjį poveikį turinčią knygą, derėtų pasitarti su psichologu, pataria biblioterapijos ekspertės. Anot psichologės psichoterapeutės Reiginos Stančikienės, galima rinktis savigalbos knygas, bet neverta skaityti knygų, kurios žada padėti laimėti turtus.
„Jeigu ieškotume, kuo tokios knygos gali padėti, tai nebent gali padėti prastumti laiką ir nustumti mintis ar problemas, kurias reikia spręsti šiandien, bet nenorime ar esame nepajėgūs to daryti. Galbūt jos sukuria iliuzijas. Jeigu žmogus ilgai jose pasilieka, ateityje galima krizė. Manau, kad tas, kas parašė knygą, patariančią, kaip laimėti milijoną, jį jau laimėjo, nes yra daug skaitančių tą knygą. Tam, kuris skaito, vargu ar knyga padės tą milijoną laimėti“, – svarsto R. Stančikienė.
Knygų skaitymas – dar ne biblioterapija
Anot R. Stančikienės, terminas biblioterapija atsirado dar XX a. pradžioje. Tai – kryptingas specialiai skaitymui atrinktos literatūros naudojimas gydymo tikslais.
„Šis metodas sujungia psichologijos, psichoterapijos ir literatūros žinias. Žmogus, taikantis biblioterapiją, turi gerai išmanyti literatūrą, psichoterapiją ir psichologiją. Tuomet taikymas iš tikrųjų turės didelės naudos skaitytojui“, – aiškina R. Stančikienė.
Jos teigimu, skirtingai nei paprastas skaitymas, biblioterapija kryptingai skatina vidinius pasikeitimus: silpnina liguistas būsenas, keičia nuostatas, įsitikinimus, tikslus. Biblioterapijai reikalinga specialisto pagalba, nes žmogus turi ne tik perskaityti specialiai parinktą kūrinį, bet ir pasikalbėti apie tai, kaip kūrinį suprato, ką jautė, kaip elgtųsi, būdamas pagrindinio veikėjo vietoje. Be to, parinkta knyga turi būti aktuali žmogui, gvildenti gyvenimiškas problemas.
Birštono bibliotekos, kurioje grupėmis vykdoma biblioterapija, bibliotekininkė Stefa Puskunigienė tikina, kad patyręs bibliotekininkas visada galės patarti, kokią knygą pasirinkti, siekiant knygas pasitelkti terapijai. Tačiau diskutuoti grupinių susitikimų metu be psichologo pagalbos ne visada galima.
„Manau, kad Birštono bibliotekoje vykdoma biblioterapija – darnaus bendradarbiavimo pavyzdys, siekiant pagerinti žmonių savijautą po traumų, sunkių ligų, psichologinių lūžių, atvykusiems Birštone pailsėti, gydytis ir patiems birštoniečiams“, – teigia S. Puskunigienė.
Pasak „Tulpės“ sanatorijos Birštone psichologės Brigitos Gelumbauskienės, biblioterapijos tikslai gali būti labai įvairūs: teikti žinias apie psichikos sveikatą, gydyti panikos priepuolius, padėti atsitraukti nuo varginančių, neproduktyvių minčių ir nuraminti, padėti pažadinti jausmus.
„Gera grožinė literatūra sugeba atlikti tokį vaidmenį, kokio psichologė jau negalėtų padaryti. Čia bibliotekininko pagalba, man atrodo, labai reikalinga. Dar vienas tikslas – pažadinti vidines jėgas, skatinančias sveikimą, suteikti viltį ir paguodą žmogui, kai jis yra krizinėje situacijoje ir nemato išeities iš savo problemos“, – vardija psichologė.
Aktualiausios temos: meilė sau, pyktis ir atleidimas
B. Gelumbauskienė aiškina, kad geriausiai biblioterapija veikia tuomet, kai per ištraukos aptarimą žmonės atsiveria ir kalba apie savo asmeninius išgyvenimus, jausmus. Dažnai biblioterapijoje aptariamos meilės sau, pykčio, atleidimo temos.
„Paskutiniu metu moterims duodu Harriet Lerner knygą „Pykčio šokis“. Tai – moterims skirta knyga, patarianti, kaip pagerinti santykius ir kur padėti pyktį. Kaip elgtis su artimais žmonėmis, kaip pagerinti santykius? Atleidimo tema – viena iš populiariausių“, – pasakoja psichologė.
R. Stančikienė atkreipia dėmesį, kad meilė sau dažnai maišoma su savimeile. Jos teigimu, žmonės dažnai nesupranta, kad, norėdami pasirūpinti savo artimaisiais, pirmiausia turime pasirūpinti patys savimi. „Šiuo metu turiu terapinę grupę, kurią lanko moterys, slaugančios savo artimuosius, sergančius Alzheimerio liga. Jeigu jos nesugebės pasirūpinti savimi, negalės padėti ir savo artimui. Meilė sau ir meilė artimui – neatskiriami dalykai“, – tvirtina R. Stančikienė.
Ekspertės pataria, kad, renkantis gydomąjį poveikį turinčią knygą, derėtų pasitarti su psichologu, galima rinktis ir į savigalbą orientuotas knygas. Tačiau patartina nesusikoncentruoti ties vieno žanro knygomis ar knygomis, kurios žada padėti pralobti. [gal šitą mintį išryškinti lyde?]
„Jeigu ieškotume, kuo tokios knygos gali padėti, tai nebent gali padėti prastumti laiką ir nustumti mintis ar problemas, kurias reikia spręsti šiandien, bet nenorime ar esame nepajėgūs to daryti. Galbūt jos sukuria iliuzijas. Jeigu žmogus ilgai jose pasilieka, ateityje galima krizė. Manau, kad tas, kas parašė knygą, patariančią, kaip laimėti milijoną, jį jau laimėjo, nes yra daug skaitančių tą knygą. Tam, kuris skaito, vargu ar knyga padės tą milijoną laimėti“, – svarsto R. Stančikienė.
Padėti gali ir grožinė literatūra
R. Stančikienė pataria, kad krizinėse situacijose atsidūręs žmogus turėtų perskaityti Viktoro Franklio knygą „Žmogus ieško prasmės“. „Pats autorius yra išgyvenęs didelius sunkumus. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo pakliuvęs į koncentracijos stovyklą, kur žuvo jo artimieji. Kaip jis surado savyje jėgų išgyventi, rasti prasmę ir netgi padėti žmonėms?“ – siūlo psichoterapeutė.
Kaip problemas spręsti moterims, anot R. Stančikinės, turėtų patarti dr. Clarissos Pinkolos Estes knyga „Bėgančios su vilkais“, o vyrams – Roberto Bly knyga „Geležinis Džonas“. Bandantiems susidoroti su vaikystėje patirtomis traumomis, tobulėti ir spręsti savo problemas, R. Stančikienė taip pat rekomenduoja Alice Miller knygą „Gabaus vaiko drama“.
Norintiems daugiau suprasti apie meilę sau S. Puskunigienė pataria perskaityti Valerijaus Sinelnikovo knygą „Aš – savo minčių ir darbų vadovas“, o išskirtinai moterims – dr. Susan Nolen-Hoeksema „Moterų galios“.
B. Gelumbauskienė, norintiems skaityti grožinę literatūrą, kuri atliktų tą pačią savigalbos funkciją, rekomenduoja Laurent`o Gounelle`o knygą „Dievas visada keliauja incognito“.
