Savo saugumu besirūpinantys sostinės gyventojai kviečiami prisijungti prie bendro policijos rėmėjų, policijos departamento ir vienos bendrovės įgyvendinamo projekto „Mano rajonas – saugiausias“ ir daugiabučių namų teritorijose ar laiptinėse už simbolinį abonementinį mokestį įsirengti visą parą veikiančias stebėjimo kameras.
Projekto iniciatoriai tikina, kad tai ne tik padės lengviau išaiškinti nusikaltimus, bet ir skatins jų prevenciją.Pastarosiomis dienomis nemažai vilniečių savo pašto dėžutėse rado pranešimus apie Policijos departamento, policijos rėmėjų ir bendrovės „Acta Iuventus“ vykdomą projektą „Mano rajonas – saugiausias“. Jo pagrindinis tikslas – bendradarbiaujant su gyventojai, miesto policija ir policijos rėmėjais užtikrinti daugiabučių namų teritorijų ir gyventojų saugumą.
Projekto koordinatoriaus, policijos rėmėjo Justo Subačiaus teigimu, tokios iniciatyvos imtis paskatino asmeninė patirtis.
„Kai dar nebuvau tapęs policijos rėmėju, buvau sulaikęs 4 nusikaltėlius. Tad gal kraujyje buvo siekis gerinti saugumą Šeškinės rajone, kuriame gyvenu. Kai teko vytis porą nusikaltėlių, užpuolusių senolius prie laiptinių, tai ir paskatino sugalvoti tokį projektą“, – pasakojo jis.
Anot J. Subačiaus, projekto esmė – prie namo sumontuojamos kameros, veikiančios visą parą ir leidžiančios vaizdą stebėti internete.
„Tam bus įdarbinti negalią turintys žmonės. Pastebėję kokį įvykį, jie susisieks su bendrosios pagalbos centru telefonu 112, kur bus tiesiogiai sujungiama su arčiausiai įvykio vietos esančiu policijos ekipažu“, – aiškino projekto koordinatorius.
Pasak jo, projektas pirmiausiai pristatomas daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, su jais aptariamos vietos, kuriose kamerų reikėtų labiausiai.
„Tai gali būti ir laiptinės, nes pasitaiko įvairiausių įvykių pirmame aukšte, kur būna liftai. Yra galimybė ten įrengti „antivandalinę“ kamera, kurios negalima sudaužyti net su beisbolo lazda ar akmeniu. Tačiau jei yra didesnė teritorija, imama mažiausiai kamerų, kurios gali stebėti didžiausią teritoriją“, – kalbėjo J. Subačius.
Anot jo, už tai gyventojams reiktų mokėti mokestį, kuris esą priklausytų nuo įrengtų kamerų kiekio ir name santykio. „Jis kiek svyruoja, bet būna maždaug 0,07–0,08 lito už buto kvadratinį metrą“, – teigė J. Subačius.
Jo teigimu, kol kas projekte kviečiami dalyvauti tik tie gyventojai, kurie susijungę į namų bendrijas, nes jos yra organizuotesnės, daugiau bendrauja, todėl ir rezultatų galima tikėtis pasiekti greičiau. Be to, bendrijoms pritaikyti ir atsiskaitymo sistema.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia palankiai vertinantis tokius projektus. Anot jau, kitos panašios iniciatyvos padėjo įsitikinti ir jų efektyvumu.
„Jau prieš dvejus metus paskelbėme prevencinį projektą „Saugią aplinką kurkime kartu“ ir kvietėme jungtis įvairias institucijas, suburti neformalų kolektyvinį organą gyvenamosiose vietose, kurį sudarytų apylinkės policijos inspektorius, seniūnas, kiti aktyvūs bendruomenės nariai, kurie rinktųsi reguliariai, kurtų strategiją, numatytų žingsnius, kaip saugią aplinką kurti. Mūsų pasiūlymą atsiliepė daug privačių bendrovių, valstybinių institucijų“, – patirtimi dalijosi policijos atstovas.
Tačiau kalbinti sostinės gyventojai tokius projektus vertina nevienareikšmiškai.
„Tai gal ir visai nieko. Kiekvienas pensininkas ir ne pensininkas, manau, tokią sumą sukrapštytų. Tokią idėją palaikyčiau ir manau, kad tada tikrai būtų saugiau gyventi“, – teigė kalbinta moteris.
„Manau, kad psichologiškai tai sustabdytų daugelį nuo chuliganiškų veiksmų, o kita vertus, įvykus nusikaltimui būtų galima bent jau atsekti, kas vyko ir kaip vyko“, – sakė vyriškis.
„Tikrai nepadėtų, nes daugiabutyje, kuriame gyvenu, įmontuotos kameros. Ir buvo įvykis, kai buvo apgadinta mano mašina ir ta kamera niekuo nepagelbėjo“, – patirtimi dalijosi vilnietė.
„Abejoju, ar tai efektyvu, o be to, tai brangu, nes norint įrenginėti kameras, reikėtų nemažų investicijų. Man stebėjimas nelabai priimtinas, svarbiau privatumas, dėl to nelabai norėčiau tokio dalyko“, – sakė sostinės gyventojas.
Tačiau projekto koordinatorius J. Subačius tvirtino, kad dėl savo privatumo gyventojai nerimauti neturėtų.
„Lietuvos žmogaus teisių institutas bendradarbiauja su kompanija, sutartis pasirašę ir policijos rėmėjai, kurie stebės bendrijų teritorijas. Jie irgi turės pasirašyti tam tikrus dokumentus, nurodančius, kad jokios informacijos jie negalės panaudoti, išskyrus tuos atvejus, kai bus tam tikri įvykiai, pažeidimai“, – sakė jis.
Policijos atstovas R. Matonis pastebėjo, kad mieste stebėjimo kameros ne tik padeda išaiškinti nusikaltimus, bet ir vykdo jų prevenciją.
„Šiuo metu įrengtos kameros tikrai pasiteisino. Pernai užfiksuota apie 1,5 tūkst. teisės pažeidimų, sulaikyta virš 2 tūkst. asmenų. Pareigūnai, analizuodami situaciją, pastebėjo, kad tose vietose, kur įrengtos kameros, apie trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų ir įvairių teisės pažeidimų. Tai yra ir tam tikra prevencinė priemonė“, – kalbėjo jis.