Kitaip negu Opel Omega V8, apie kurią jums papasakojome praėjusią savaitę, Renault Safrane BiTurbo pateko į serijinę gamybą. Dar vienas skirtumas tarp šių modelių - variklis. Vokiečiai į Omega nusprendė montuoti V8 tipo motorą, kai tuo tarpu Renault inžinieriai į naują Safrane versiją sumontavo šešių cilindrų, trijų litrų darbinio tūrio benzininį agregatą.
Bendradarbiaudami su Hartge ir KKK specialistais, variklio galia buvo padidinta iki 262 AG, sukimo momentas padidėjo iki 363 NM. Tiesa, pirmieji prototipai turėjo 280 arklio galių išvystantį motorą, tačiau standartinė pavarų dėžė niekaip nesugebėdavo atlaikyti spaudimo, o noro investuoti į visiškai naujos pavarų dėžės kūrimą ar net pirkimą - nebuvo.
O kaip gi automatinė pavarų dėžė? Renault kompanijos specialistai galvojo apie automatinės pavarų dėžės montavimą, tačiau pasaulyje nebuvo tokios dėžės, kurią būtų galima suporuoti su keturių varomųjų ratų pavara ir skersai sumontuotu šešių cilindrų motoru.
Serijinei gamybai paruoštas automobilis turėjo standartinę, penkių bėgių mechaninę pavarų dėžę ir pakankamai sunkią keturių varomųjų ratų sistemą, kuri įtakojo galutinį mašinos svorį. Safrane BiTurbo svėrė 1.8 tonos.
Dar viena Safrane BiTurbo ypatybė - važiuoklė. Tiek priekinė, tiek galinė automobilio važiuoklė buvo MacPherson tipo, kurios aukštį ir amortizatorių kietumą buvo galima reguliuoti vieno mygtuko paspaudimu.
Renault šią versiją gamino tik dvejus metus, iki 1996. Per šį trumpą laiką Renault pagamino tik 806 vienetus, daugelis iš jų iki šiol važinėja Vakarų Europoje. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl šis Renault modelis nesulaukė didesnio dėmesio - kaina. 1996 metais šis automobilis kainavo net 200.000 litų. Už ženkliai mažesnę sumą tuo metu buvo galima įsigyti BMW 540i (E34).
Dabar, naudotų automobilių rinkoje, šio modelio kainos prasideda nuo 5000 eurų.
