Vienas didžiausių Italijos ir Prancūzijos automobilių pramonės privalumų ir trūkumų - nuolatinė inovacijų paieška. Nesvarbu ar tai būtų „Alfa Romeo“ ar „Peugeot“, vienu ar kitu metu šių šalių automobilių pramonės atspindžiai bandė ieškoti būdų kaip nustebinti pasaulį, vis iš naujo išrasti dviratį.
Vieni eksperimentai duodavo puikių rezultatų, kiti eksperimentai privesdavo ne vieną gamintoją prie bankroto ribos. Norint suprasti kokią didžiulę įtaką turi Italijos ir Prancūzijos automobilių pramonė, užtenka pažvelgti į inovacijų sąrašą. Pateikiame kelis pavyzdžius :
- „Citroen“ sukūrė pirmąjį automobilį su priekinių varančiųjų ratų pavara.
- „Renault“ sukūrė pirmąjį automobilį, kuris turėjo keturis diskinius stabdžius.
- „Fiat“ sukūrė pirmąjį modernų dyzelinį variklį su „Common Rail“ technologija.
- „Citroen“ sukūrė pirmąjį automobilį, kuris turėjo lietaus daviklius.
- „Lancia“ inžinieriai pirmieji pristatė automobilius su nepriklausoma pakaba.
- „Alfa Romeo“ inžinieriai buvo pirmieji, kurie sumontavo elektronikos valdomą kuro įpurškimo sistemą.
- Kintamų vožtuvų sistema pirmą kartą buvo pristatyta „Fiat“ ir „Alfa Romeo“ markės automobiliuose.
„Premium“ segmento pažiba
„Renault“ įvaizdis prieš 30 metų ir dabar buvo visiškai kitoks. Dabar „Renault“ automobiliai asocijuojasi su stilingomis transporto priemonėmis arba bet kurį sportišką automobilį galintį pažeminti hečbekais. Prieš 30 metų „Renault“ visoje Europoje buvo žinoma kaip ir prašmatnių, komfortiškų automobilių gamintoja, kuri anuomet gamindavo aukščiausius „Premium“ segmento standartus atitinkančias mašinas.
Vienas ryškiausių „Renault“ automobilių, skirtų „Premium“ segmentui, buvo 1983 metais pristatytas „Renault 25“.
Palyginus su „Renault 20“ ar „Renault 30“ modeliais, naujasis „Renault 25“ visomis prasmėmis buvo pranašesnis už savo brolius. „Renault“ vadovai nusprendė į pagalbą pasikviesti du garsius dizainerius, kuriems buvo patikėta labai rimta užduotis. Robertas Opronas, „Citroen SM“ dizaineris, buvo atsakingas už „Renault 25“ eksterjerą. Tuo tarpu „25“ interjerą kūrė „Lamborghini Miura“ ir „Countach“ tėvas, garsusis Marcello Gandini.
Pažvelgus į „Renault 25“ puikiai matyti, jog prie automobilio dirbo aukščiausio lygio dizaineriai. Robertas Opronas įtikino „Renault“ vadovus atsisakyti tradicinio sedano kėbulo ir vietoj jo visiems prabangių automobilių gerbėjams pasiūlyti elegantišką hečbeko kėbulą arba kaip dabar pasakytų daugelio gamintojų marketingo skyriaus atstovai - fastback'o kėbulą.
Tačiau elegantiškas automobilio linijas nupiešęs Robertas Opronas norėjo, jog „Renault 25“ taptų pačiu aerodinamiškiausiu automobiliu pasaulyje. Kiekviena kėbulo linija buvo nuglūdinta taip, jog „Renault 25“ turėtų kuo geresnį oro pasipriešinimo koeficientą. Jis siekė 0.31 Cx.
Komfortas svarbiau už dinamines savybes
„Renault“ - priekiniais ratais varomų automobilių specialistė, tad kai atėjo metas nuspręsti kokios komponuotės turi būti šios markės flagmanas, daugybės diskusijų nebuvo. „Renault 25“ buvo varomas priekiniais ratais, o į priekį judėti šiam automobiliui padėjo keturių ir šešių cilindrų benzininiai arba dyzeliniai varikliai.
Keturių cilindrų motorų darbinis tūris buvo 2.0 arba 2.2 litro, o dyzelinio 2.1 litro. Tuo tarpu šešių cilindrų agregatų darbinis tūris siekė 2.8 arba 2.5 litro. Šioje srityje „Renault“ negalėjo pasiūlyti nieko ypatingo, tačiau kiekvienas agregatas jam pavestą darbą atlikdavo gerai.
Puikiomis valdymo savybėmis šis automobilis nepasižymėjo. „Renault“ prioritetą skyrė ne sportiškumui, o komfortui. Kol 5 serijos „BMW“ džiugino entuziastingus pasivažinėjimus mėgstančius vairuotojus, tai „Renault 25“ džiugino puikia garso izoliacija, puikiai kelio nelygumus sugeriančia pakaba ir erdviu bei patogiu interjeru.
Tradiciškai, prancūziškų kompanijų flagmanai pasižymi gausia komforto įranga. „Renault 25“ buvo ne išimtis. Šis „Renault“ modelis buvo komplektuojamas su elektra valdomais langais, įspėjamaisiais pranešimais apie automobilio gedimus, neuždarytas duris. „Renault 25“ taip pat buvo pirmasis automobilis, kuris turėjo nuotolinę garso sistemos valdymo sistemą. Šalia vairo kolonėlės sumontuoti mygtukai nuotoliniu būdu leisdavo pagarsinti arba patildyti garso sistemą.
Sėkminga karjera
„Renault 25“ per pakankamai ilgą gamybos laikotarpį sugebėjo pasiekti tai, ko vėliau nepavyko pasiekti kitiems aukštesnės klasės „Renault“ automobiliams. Pirmą kartą „Renault“ tapo pilnaverčiu „Premium“ segmento žaidėju. Daugelyje Vakarų Europos šalių „Renault 25“ buvo toks pats populiarus kaip ir 5 serijos „BMW“ ar „Audi 100“.
„Renault 25“ buvo gaminamas nuo 1983 iki 1992 metų. Jeigu ne aštri konkurencija, prancūziškas sedanas būtų galėjęs serijinėje gamybos išbūti dar ilgiau. 1992 metų vasarį „Renault“ sustabdė „25“ modelio gamybą ir vietoj jo pradėjo „Safrane“ gamybą. Per devynių metų gamybos laikotarpį „Renault“ pardavė net 779,687 automobilius. Iki šiol ne vienam „Renault“ flagmanui nepavyko pakartoti „25“ modelio sėkmės.
GALERIJA
