“Vakaro žinių” kalendoriaus rugpjūčio mėnesio mergaitė Renata Narkūnaitė turi lenkiškų šaknų ir tarp “Olialia” mergaičių garsėja pamaldumu. Per Žolinę ji būtinai eis į bažnyčią, gal net, kaip anksčiau, pins vainikus... Bet prieš tai Renata vieši rubrikoje “Gerai, geriau, geriausia”.
- Žolinė. Per Mišias bus šventinami žolynai. Tu gerai pažįsti laukų augalus, skiri žoles? Domiesi jų gerosiomis savybėmis, nauda sveikatai?
- Ne visus augalus skiriu, bet liaudies medicina trupučiuką domiuosi. Apie kai kurias gerąsias augalų savybes išmanau. Šaltalankiai gydo žaizdeles, dilgėlių nuovirą gerai gerti - stiprina imunitetą, ramunėlės padeda puoselėti plaukus.
- Gerai moki pinti vainikėlius?
- Vaikystėje mokėjau. Per Žolinę turėdavau nupinti 7 vainikus ir nešti į bažnyčią. Čia gal daugiau lenkiška tradicija?
- Geriau penktadienio vakarą leisti folkloro koncerte ar reivo diskotekoje?
- Oi, diskotekoje! (Juokiasi.)
- Yra toks paprotys - per Žolinę giminėms susitikti. Tu gerai sutari su giminaičiais? Kai nusifotografavai “Vakaro žinių” kalendoriui, ko gero, tapai giminės žvaigžde?
- Iš pradžių buvo įvairių kalbų ir klausimų - kaip čia kas? Bet kai jau tapau “Vakaro žinių” mergaite, visiems pasidarė džiugu. O sužadėtinis mane ypač palaikė, jam labai gražu. Dabar namie kalendorius kabo virš lovos (Šypsosi.) Su giminaičiais per Žolinę susiburti neturime tradicijų, bet su pusbroliais, pusseserėmis neretai susiskambiname, susitinkame mieste.
- Esi inicijavusi ne vieną gerą darbą. Kad ir “Olialia” mergaičių susitikimą su Santariškių onkologiniais ligoniukais. Ką jautei vėl atsidūrusi skyriuje, kuriame prieš keletą metu pati kovojai su liga?
- Tiek buvo džiugu, kad net verkti nebesinorėjo. Man buvo gera ne tik todėl, kad pati pagaliau išsigydžiau, - buvo gera nešti laimę kitiems, parodyti jiems, kad tikrai galima pasveikti. Kai aš 2001-aisiais atsiguliau į ligoninę, nebuvo tokio žmogaus, kurio pavyzdys įkvėptų, kurio pėdomis galėčiau sekti.
- Iš ko sėmeisi gerosios vilties?
- Iš šeimos, artimųjų. Mama buvo šalia visą laiką. Seselės bendravo labai šiltai, ir gydytojas iškart atėjęs pasakė: “Aš tau būsiu kaip tėvas.”
- Įveikus tokią ligą turbūt kiekviena diena pasidaro gera, kiekvienas darbas - be galo įdomus...
- Kai pasveikau, norėjosi iškart daryti viską, tą ir tą, ir aną. Dabar viskas sustojo į savo vėžes.
- Ir laukia gera, graži ateitis?
- Tegul bus taip, kaip Dievas duos.
