Pašnekovė, birželį susilaukusi antrosios dukrytės, prisipažįsta, kad, grįžus į „TV Pagalbą“, ją aplankė dvejopi jausmai – viena vertus, norėjosi grįžti, bet kartu magėjo dar ir su vaiku būti.
„Į laidą būčiau gal ir negrįžusi, jeigu nebūtų mano darbo grafikas toks patogus. Kadangi reikia atvykti tik kartą per savaitę – filmavimai vyksta iš anksto – ir dukrytę tuo metu palieku tėčiui, tada viskas būna labai gerai. Tėčiui gerai sekasi su dukryte, ją maitina mano paliktu pienuku, tai galiu būti rami darbe“, - džiugiai pasakojo R. Šakalytė- Jakovleva.
Emocijas palieka darbe
Ji, vesdama „TV Pagalbą“, dažniausiai susiduria su labai daug negatyvo – žmonių skundais, ašaromis, skurdu, girtuoklystėmis – tačiau tų emocijų namo stengiasi neparsinešti.
„Tai jau trečias sezonas, kai dirbu su šitomis istorijomis. Per tuos metus išmokau tų emocijų, sunkios informacijos, kurią gaunu, namo neparsinešti. Be to, mes su kolegomis stengiamės įžvelgti pozityviąją pusę ir laidas užbaigti su vilties gaidele.
Aišku, yra ne viena istorija, apie kurią negaliu liautis galvojusi, teiraujuosi redaktorių, kaip toliau tiems žmonėms klostosi, pati bandau palaikyti ryšius. Mane labai jautriai paliečia tos istorijos, kuriose figūruoja vaikai. Tada taip lengvai atsiriboti negali – visgi esi žmogus, turi jausmus, širdį, esi empatiškas“, - kalbėjo R. Šakalytė- Jakovleva.
Nebijo apkabinti
Moteris dažnai laidose matoma guodžianti į sunkumus įklimpusius žmones – Renata nebijo prie jų prieiti, apsikabinti, palaikyti už rankos, tačiau ji pripažįsta, kad jausmų jai kyla visokių.
„Laidos metu patiriama jausmų paletė yra be galo įvairi. Aš linkusi tuos jausmus išsakyti savo studijos svečiams, neslepiu ir pykčio gaidelių, pasirodančių balse. Be abejo, aš niekada neteisiu tų žmonių – tai vienintelė emocija, kurios aš vengiu ir kurios stengiuosi niekada neparodyti. Aš išsakau savo nuomonę, bet stengiuosi tų žmonių nenuteisti.
Kaip tik visuomet stengiuosi parodyti, kad, net ir baisiausiai suklupus, žmogus turi galimybę atsitiesti ir atsiprašyti. Būtent dėl to nebijau prie laidos dalyvių prieiti, juos apsikabinti, ir tai darau nuoširdžiai, tai nėra režisūrinis triukas. Manau, kad bijoti prieiti prie žmogaus yra aukščiausio susireikšminimo kategorija. Niekada net nesusimąsčiau, kad galėčiau neprieiti“,- kalba R. Šakalytė- Jakovleva.
Laidų vedėja sako, kad žmogus jaučia kitą žmogų, todėl, jos nuomone, nuoširdžiai priėjus prie žmogaus, norint jį paguosti ar palaikyti, jis pajus tą norą pasidalinti skausmu, ir neatstums kito.
„Jeigu žmogus ateitų su savo patarimais ar noru paaiškinti apie gyvenimą, tada gal ir sulauktų neigiamos reakcijos iš kito. Tuo metu žmogui nereikia pamokslų ar pagrūmojimo piršteliu. Jam reikia paprasto palaikymo ir pasakymo: aš tave suprantu, o jei ir nesuprantu, tu vis tiek gali į mane atsiremti. Kartais užtenka pasėdėti šalia, paimti už rankos ir nieko nesakyti – mūsų laidoje taip yra buvę ne kartą“, - kalba R. Šakalytė- Jakovleva.
Mokėsi empatijos
Pašnekovė prisimena, kad ji ne visuomet buvo tokia – nemoralizuojančiai jautri ir suprantinga. R. Šakalytė- Jakovleva to ilgai mokėsi.
„Man pačiai ilgą laiką reikėjo, kad kažkas pabūtų šalia manęs ir mane suprastų, o kai aš to nesulaukiau, supratau, kaip tai yra svarbu. Tas jautrumas ir empatija atėjo pirmiausia per mano pačios patirtį, per bendravimą su žmonėmis, knygas, filmus. Tas augimas turi vykti pačiam savyje, kad galėtum kažką kitam duoti ir parodyti. Jautrumas ir empatija nėra duotybė. Kai kurie žmonės tą atsineša ir tai dar labiau išauga, o kiti mokosi to visą gyvenimą ir niekaip neišmoksta.
Kalbant apie mane, aš visada buvau jautresnė, atidesnė kitų žmonių ir savo pačios jausmams, o vėliau tai tobulinau, gilinausi į tai, kas man yra vertybės. Man svarbu išgirsti kitą žmogų ir jį palaikyti, nes aš žinau, kiek tai gali duoti“, - kalbėjo R. Šakalytė- Jakovleva.
Vyras išmokė mylėti save
Laidų vedėja dalinasi, kad šalia jos visą gyvenimą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje atsidurdavo tinkami žmonės, kurie arba patys jai duodavo labai daug, arba nukreipdavo reikiama linkme.
„Aš labai daug išmokau ir vis dar mokausi iš savo vyro: jis yra didžiausias mano mokymas visomis prasmėmis. Jis išmokė mane geriau save pažinti, suprasti ir nebijoti – jis man labai daug davė, duoda ir, tikiuosi, duos toliau. Esu jam už daugelį dalykų labai dėkinga.
Mano vyras yra tas žmogus, kuris mane išmokė pamilti save iš naujo, o tai yra labai didelė dovana. Ilgą laiką visiškai nemylėjau savęs ir nesugebėjau priimti tokios, kokia esu, bergždžiai vaikiausi susikurtą tobulybės paveiksliuką. Mano vyras tapo tuo žmogumi, kuris man parodė, už ką verta save mylėti, puoselėti ir branginti“, - sakė R. Šakalytė- Jakovleva.
Psichologijos akademija
Moteris sako, kad jai taip pat daug davė Ir kolegos, ir kai kurie draugai. Pavyzdžiui, vienas bičiulis jai papasakojo apie privačią psichologijos akademiją, kur prieš metus įstojo ir pati Renata.
„Psichologijos akademija man tapo ta vieta, kur aš be galo daug įgijau ir esu tokia laiminga, kad net truputėlį liūdžiu, kad šiemet negalėsiu ten grįžti. Visgi turiu savotišką praktikos mokyklą – darbą „TV Pagalboje“, kur galiu akademijoje įgytas žinias pritaikyti realybėje. Būna fantastiškai gera, kai matai, kaip tai veikia“, - dalinosi laidos vedėja.
Jautrumas nuvertinamas
Pašnekovė atvirai pasakė, kad ją liūdina, jog jautrumas šiuolaikinėje visuomenėje yra nuvertinamas ir tapatinamas su silpnumu.
„Žmonės, sakydami, kad esi jautrus, galvoja, kad esi silpnas. Mane be galo liūdina, kad žmogaus jautrumas, gebėjimas suprasti ir mylėti artimą yra šitaip nuvertinama ir laikoma silpnumo ženklu. Mahatma Gandhi yra sakęs, kad, kol manysim, kad jautrumas ir gerumas yra silpnumo ženklas, tol blogis karaliaus ir gyvens tarp mūsų.
Taip ir yra iš tikro: tie žmonės, kurie yra fiziškai stiprūs ar galingi finansiškai, nuolat demonstruoja savo jėgą, yra laikomi stipriais, galingais įtakingas, o tie, kurie laikomi jautrūs ir geri, tyliai darantys gerus darbus, laikomi silpnais. Tai yra iškreiptas suvokimas“, - sako R. Šakalytė- Jakovleva.
Nori apmulkinti
Ji pati savo darbe susidūrė su tokiu pobūdžiu: žmonės jautrią moterį neretai taikosi apgauti.
„Jei atrodau jautri, empatiška, gera, kai kurie žmonės ima galvoti, kad mane galima labai lengvai apsukti aplink pirštą ar išnaudoti. Per „Facebooką“ man kartais parašo labai jautrių istorijų ir iškart atsiunčia savo sąskaitos numerius, galvodami, kad aš imsiu ir pervesiu jiems pinigus, padengsiu jų skolas. Tiems žmonėms parašau, kad man labai gaila, kad jie turi tokių problemų, ir man liūdna, kad jei galvoja, jog aš, būdama gera, esu dar ir kvaila. Deja, bet taip nėra. Dažniausiai žmonės po to nieko nebeparašo, nes, greičiausiai, susigėsta.
Aš galvoju, kad jautrumas nėra jokia silpnybė, o, atvirkščiai, tai - labai stiprių žmonių bruožas. Sugebėti suprasti kitą ir jam padėti yra daug sudėtingiau nei pademonstruoti savo jėgą ar kitą pranašumą. Geriausia būtų, kad žmonės suprastų, jog jautrumas, empatija ir gerumas yra aukščiau visko ir kad daugelis iš mūsų čia yra tik tam, kad suprastų, jog tai yra vertybė. Tam reikia save lavinti“, - kalbėjo laidos vedėja.
Kalbant apie dar platesnes temas, Renata atvirai sako, kad ji tiki Dievu, bet ne likimu.
„Tikrai tikiu Dievu, bet ne likimu. Tikiu, kad yra aukštesnės jėgos, kurios kartais sugeba mus kontroliuoti ir numatyti tam tikrus kelius, kuriais mes eisime, bet tik mes patys pasirenkame, kuriuo iš tų kelių mes einam – tų kelių yra ne vienas, ne du, ir ne trys. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kuriuo iš šių kelių mes eisime“, - sako moteris.
Reali pagalba
R. Šakalytė-Jakovleva sako, kad ją džiugina grįžtamasis ryšys, kurio sulaukia iš laidos žiūrovų. Tada moteris pamato, kad ji kartu su „TV Pagalba“ tikrai keičia žmonių gyvenimus..
„Kai kas atveža dovanų, gėlių, žmonės parašo per „Facebooką“, dėkoja už vienokį ar kitokį patyrimą. Šį sezoną į studiją atvyks praėjusio sezono laidų herojai ir pasakys, kaip pasikeitė jų gyvenimai po laidos. Yra fantastiška žinoti, kaip jiems padėjome.
Buvo ir toks atsitikimas, kai viena kavinėje sutikta moteris man papasakojo, kad po „TV Pagalbos“ laidos paskambino savo dukrai ir pasakė, kad ją iš tikro labai myli. Tokie dalykai labiausiai ir džiugina – reiškia, ne veltui sėdžiu laidoje ir burną aušinu“, - kalba laidos vedėja.
