Pastaruoju metu Lietuvos čempionų naujokas nuolat patenka į žiniasklaidos akiratį. Tiesa, apdainuojami ne jo rezultatai ar asmeniniai laimėjimai, o pinigai, kuriuos veržlusis gynėjas uždirbs šį sezoną Kauno „Žalgiryje“. „Nuo to atsiriboju. Yra žmonės, kurie galvoja, kad žino geriausiai. Tegu ir galvoja“, - sakė jis.
TEISINGAI ATSAKYK Į KLAUSIMĄ IR LAIMĖK BILIETUS Į KAUNO „ŽALGIRIO“ IR „BARCELONA“ RUNGTYNES ŠĮ PENKTADIENĮ:
Šiais metais 30 metų jubiliejų atšventęs gynėjas kalbėjo, kad toks karjeros posūkis, kad sezoną pradėjo ne Stambule, o Kaune – tarsi iš pasakos: „Jei trumpai – posūkis toks, kad geresnio ir negalėjo būti. Iš tikrųjų negalėjau tokio net įsivaizduoti. Juolab, kad sutartis dar buvo, vasarą ruošiausi grįžti į Stambulą, bet susiklostė situacija, kad laimingesnis nė negalėjau būti. Nėra kalbų. Tai mano namai, Lietuva, draugai, šeima, viskas, kas svarbiausia, vietoje. Žaidžiu tokio lygio klube, Eurolygoje. Patys pagalvokite, vien pliusai.“
Pusę Lietuvos rinktinės prisiviliojęs Lietuvos čempionas sezoną pradėjo griausmingai – nė vieno pralaimėjimo LKL lygoje, triuškinamai pirmoje akistatoje įveikatas „Lietuvos rytas“ ir tik vienas pralaimėjimas Eurolygoje.
LKL lygoje R. Seibutis per šešias rungtynes vidutiniškai rinko po 9 taškus, atkovojo po 2,5 kamuolio ir atliko 2,2 rezultatyvaus perdavimo. Eurolygoje gynėjo statistikos vidurkiai aukštesni – 9,7 taško, 3,7 atkovoto kamuolio ir 2 rezultatyvūs perdavimai.
„Nesakau, kad viskas labai lengva, bet stengiamės, dirbame, tobuliname savo žaidimą ir duok Dieve, kad nesustotume.Šiai dienai esu laimingas ir tikiuosi, kad mano atvykimas padės „Žalgiriui“ siekti pergalių“, - interviu tv3.lt kalbėjo R. Seibutis.
– Šįmet atšventėte 30 metų jubiliejų. Ką ši amžiaus riba reiškia krepšinyje?
– Greitai tas 30 atėjo. Visada jaunas, jaunas, jaunas, bet tie metai bėga greitai. Ką jei davė? Susimąsčiau neseniai – tai žaidybinė patirtis. Atstovavimas Lietuvos rinktinei, žaidimas kitose šalyse, gyvenimas kitoje aplinkoje. Kiek ir ko tiksliai – tik Aukščiausiasis žino. Šiai akimirkai esu patenkintas.
– Ar su amžiumi ir branda emocijos per rungtynes prislopo?
– Emocijos niekur nedingo. Priklauso nuo žmogaus, žaidėjo, charakterio. Asmeniškai toks esu, man emocija didelis variklis krepšinyje. Jaučiu malonumą, didelį norą žaisti savo mėgstamą žaidimą. Tikrai senstant, jeigu taip galima sakyti, tai neįtakoja emocijos. Tai tikriausiai pajausiu vėliau. Šiai dienai emocijos dar pike, norisi daugiau laimėti, pasiekti. Yra dar tikslų ir krepšinyje, ir gyvenime. Negi miręs žmogus? 30 – dar tikrai nėra senas amžius.
– Ar jūsų vaidmuo Kauno „Žalgirio“ komandoje jau nusistovėjo? Koks jis?
– Vis dar sezono pradžia, daug rungtynių LKL ir Eurolygoje. Kiekvienose rungtynėse norisi tobulinti komandinius veiksmus, savitarpio supratimą. Gerai jaučiuosi komandoje nuo pat pradžios. Labai maloniai ir šiltai priėmė žaidėjai, treneriai, kolektyvas. Jaučiuosi kaip namuose. Rolė vienose rungtynėse vienokia, kitose – kitokia. Pasiruošęs duoti tai, ko reikalauja, ir ko komandai reikia tuo metu.
– Panašu, kad Kauno „Žalgiryje“, kaip ir Lietuvos rinktinėje, nėra vieno aiškaus lyderio, į kurį kryptų visų akys. Tikriausiai tai bus ir šio „Žalgirio“ privalumas?
– Tikrai nėra blogai, kai daugiau žmonių, kurie gali sužaisti. Įsiaizduokite, kaip sunku varžovams analizuoti ir atkreipti žaidimo schemas, ką dengti. Yra vienas ar kitas žaidėjas, kuris sužaidžia. Tik privalumas, kai komandoje gali „iššauti“ ne vienas, o du, trys ar daugiau žaidėjų.
– Jums pakimi dažniausiai lemiami metimai, baudų metimai rungtynių pabaigose. Ar tai brandaus krepšininko pripažinimas ir ar ta paskutinių metimų našta neslegia?
– Naštos tikrai nėra. Priklauso nuo rungtynių. Viskas sugrįžta ten pat – kam labiau sekasi, per tą žaidėją stengiasi ir žaisti. Tai tik privalumas. Komandinis žaidimas – „Žalgirio“ stiprybė. Turime gerų žaidėjų. Džiaugiuosi, kad galiu su jais siekti gerų rezultatų.
– Tris sezonus žaidėte Vilniaus „Lietuvos ryte“. Ar sulaukiate priekaištų, kad sostinės aprangą išmainėte į „Žalgirio“?
– Ne. Kas mane pažįsta, žino, kad esu profesionalas. Niekada, kur žaidžiau ir žaidžiu, nelaikau akmens. Ir ant manęs žmonės nelaiko akmens. Toks gyvenimas, toks krepšinis. Vieną dieną esi vienur, kitą – kitur. Nuo to nepabėgsi. Gyvenimas tęsiasi.
– Girdėjome principinių pareiškimų. Pavyzdžiui, Antanas Kavaliauskas tikino, kad niekada nežais Kauno „Žalgiryje“...
– Niekada nesakiau. Gyvenimas taip sudėliojo, kad esu „Žalgiryje“. Nuo mažens žiūrėjau, išaugau su „Žalgirio“ Eurolygos laimėjimu, tuo superiniu „Žalgiriu“. Tai buvo paskata siekti savo tikslų. To neslepiu. Nieko blogo, kad žmogus turi svajones.
– Ar „Žalgirio“ arenoje jau teko išgirsti legendinę frazę „Seibuti, pavaryk“?
– Pavienius karts nuo karto girdžiu. Turbūt kita aplinka, galbūt sugalvos kažką naujo. Esu dėkingas žmonėms, kurie mane palaiko ir Kauno „Žalgirio“ komandą. Tikiuosi, kad nenuvilsiu ir sieksime pergalių kartu.
– Pastaruoju metu jūsų pavardę žiniasklaida linksniavo dėl sutarties su Kauno klubu. Buvo teigiama, kad „Žalgiris“ jums moka tik 100 tūkst., o likusius 300 tūkst. plaukia iš Stambulo „Darussafaka“ sąskaitos. Kiek čia tiesos? – Finansiniai reikalai – asmeninis reikalas. Yra žmonės, kurie galvoja, kad žino geriausiai. Tegu ir galvoja. Nuo to nepabėgsi. Kokie kontraktai ir sumos – asmeninis reikalas. Turbūt nei aš, nei komanda to nenorės komentuoti. Nuo to atsiribosiu. Yra žmonės, kurie turbūt geriau žino tuos reikalus.
– NBA lygoje kontraktų sumos viešinamos ir griežtai kontroliuojamos. Ar Europoje tokia sistema nepriimtina?
– Kitos garantijos. Europoje toli iki to. Amerikoje kontraktai daugiau nei 10 mln. Tokių pinigų Europoje... Vienas kitas žaidėjas gauna „kosminius“ pinigus. Visi tokias sutartis rašosi. Tai asmeniniai reikalai. Nėra paslaptis, bet kontraktuose yra išlygos. O jūs ar norėtumėt, kad jūsų atlyginimą skaičiuotų kiti žmonės? Aš nesu viešas asmuo, kad mano atlyginimą skaičiuotų, ar kiek aš išleidžiu.
– Negaliu nepaklausti apie rinktinę. Nuo Europos čempionato prabėgo daugiau nei mėnuo. Gal susigulėjus emocijoms ir mintims atėjo kažkokia išvada?
– Viskas susidėlios savo laiku. Taip nebuvo, kad atsikėliau, nušvito ir supratau, kokios buvo klaidos. Reikia laiko. Gal net geriau, kad prasidėjo klubų sezonas ir galėjome pasimiršti. Turbūt tik vėliau suprasime, kokią realią galimybę turėjome vėl tapti Europos čempionais. Gyvenimas tęsiasi. Jei per daug apie tai galvosi, bus blogiau. Susikoncentravome į klubinį krepšinį, sezono pradžia, pats fainumas, nauja komanda, miestas. Tai tik į naudą. Visa kita atsiras savu laiku – gal po mėnesių, gal po kelių metų.
– Gal ir skubu, bet turint galvoje aukštai iškeltą kartelę Lietuvos rinktinei, ko galima laukti Rio de Žaneiro olimpiadoje kitais metais?
– Oi prognozuoti niekada nebuvau linkęs. Ne manęs reikia to klausti. Mes važiuojame į rinktinę su geriausiais norais ir emocijomis. Kita vasara dar toli, duok Dieve, kad visi būtume be traumų ir sveiki, o ką pasieksime, laikas parodys. Žinau, kad atiduodame savo širdis ir jėgas, kad pasiektume, ką galime geriausiai tais metais. Galiu užtikrinti, kad ir kitais metais bus taip pat.
