Pats Ačas visą istoriją vadina netiesa ir toliau gintis mėgina Aukščiausiame Teisme.
Politiko biografija įspūdinga: kartu su „Tvarka ir teisingumu“ Seimo nariu jis buvo išrinktas ir 2004-aisiais, ir 2008-aisais. Ačas 2003-aisiais buvo ir tuometinio, vėliau per apkaltą pašalinto, prezidento Rolando Pakso patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Ačas spėjo pabūti ir Raseinių meru, ir savivaldybės administracijos direktoriumi. Ačas yra krepšininko Jono Valančiūno uošvis.
O dabar politiko biografiją papildys kiek kitokie faktai. Portalas „Delfi“ skelbia, kad Remigijus Ačas už bandymą priversti 17-metį paauglį tenkinti Ačo lytinę aistrą, buvo nubaustas teismo, o bylos politikui faktą prokuratūra, kaip ir kitus su pedofilais susijusius nusikaltimus, nuo visuomenės kruopščiai slėpė.
2019-ųjų gruodį Ačas bute pasiūlė 17-mečiui už 50 eurų masturbuoti paauglio lytinį organą iki spremos išsiliejimo, tačiau to nepadarė, nes nepilnametis atsisakė.
Vėliau, tą patį mėnesį, Ačas siuntė paaugliui žinutes. Už tą patį jau siūlė ne 50, o 100 eurų.
Ačas suderino su nukentėjusiuoju susitikimo laiką ir vietą. Buvęs Seimo narys su automobiliu „BMW X6“ atvažiavo į prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelę, kad susitiktų ir už pinigus patenkintų lytinę aistrą, tačiau savo sumanymo nebaigė, nes vaikinas į susitikimą atvyko ne vienas.
Viskas baigėsi tuo, kad 17-metis iššoko iš važiuojančio automobilio. Nors šiuo metu Vilniaus apygardos teismas pripažino Ačą kaltu, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, Jono Valančiūno uošvis toliau siekia išteisinimo Aukščiausiame teisme. Ačas kaltinimus neigia.
„Tai netiesa. Tai netiesa. Tai sufabrikuota byla. Paskaitykit, kaip nerado mano telefone nieko. Paskaitykit, kaip šitas sunaikino savo kortelę ir visa kita“, – kalba R. Ačas.
Ačo advokatas bando įrodyti, esą žinučių nebuvo, mat byloje figūruoja tik žinučių nuotraukos, kuriose tos žinutės užfiksuotos.
„Teikiame ir apeliacinį skundą, ir kasacinį skundą, kasacinis skundas yra priimtas. Jis bus nagrinėjamas Aukščiausiame Teisme, kovo mėnesio pabaigoje. Ačo telefoną, tik jam pareiškus įtarimus, paėmė kriminalinė policija, ilgai tyrė, telefone jokios tyrimui reikšmingos informacijos nebuvo rasta. Pas žinučių gavėją to patikrinti buvo neįmanoma, kadangi jis savo kortelę, kurioje turėtų būti visa informacija, buvo ją išmetęs, ją sunaikinęs“, – teigia Remigijaus Ačo advokatas Jurius Petreikis.
Įdomu tai, kad Ačas bandė su jaunuoliu susitarti, atlygino žalą pinigais – „Delfi“ žiniomis, sumokėjo už tylą apie tris tūkstančius eurų. O šalia pinigų pridėjo ir prisipažinimą.
„Buvo parašytas toks lengvas pripažinimas, bet tai buvo formalus dalykas. Kad jeigu ir buvo kokios žinutės, ir jeigu jos įžeidė žinučių gavėją, tai Ačas už tai atsiprašo, siekia susitaikyti“, – aiškina J. Petreikis.
Tačiau, pasak advokato, tai buvo tik formalumas tam, kad ši byla kuo greičiau pasibaigtų. Nepaisant prisipažinimo, Ačas dabar kaltę neigia.
„Pripažinimas tai buvo kaip sąlyga prokuroro siūlymui, kad tu pripažink, atlygink žalą ir mes susitaikom, nutraukiam tyrimą. Tada persigalvojo prokuroras, nusprendęs, kad štai jis turi neginčijamų įrodymų, kad Ačas pripažįsta“, – kalba J. Petreikis.
Ačo ir 17-mečio keliai susikirto, kai svetimu vardu prisistatęs Ačas per tarpininkus juos įdarbino atlikti statybos darbus, pasak teismo, darbas vyko nelegaliai. Buvęs Ačo bendražygis, parlamentaras Andrius Mazuronis neslepia nuostabos.
„Reakcija buvo tokia: ooo, negali būti ir vėl Seime. Su Seimu susiję tokie dalykai. Blogai“, – sako A. Mazuronis.
Dalis Seimo narių mano, kad pedofilų nusikaltimus ir bylas prokurorai turėtų ne slėpti nuo visuomenės, kaip daro dabar, o viešinti. Mat, šiuo metu, kai seksualiniai nusikaltimai paliečia nepilnamečius, net informaciją apie bylas pedofilams teisėsauga slepia po devyniais užraktais.
„Tas slaptumas kaip ir tą agresorių gali skatinti ir toliau taip elgtis. Viešumo nebuvimas. Ypatingai tokiuose atvejuose tas viešumas, žinoma, apsaugant aukas visaip, kaip įmanoma, tas viešumas yra ta priemonė, kuri kaip baudžiamoji priemonė veikia daug efektyviau nei kažkokios kitos bausmės“, – tikina A. Mazuronis.
„Tų istorijų nebuvimas viešumoje, jis kuria labai apgaulingą regimybę, kad pedofilijos Lietuvoje nėra. Tai mažina ir pedagogų budrumą, tai mažina ir tėvų budrumą“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.
Kiti mano, kad jau dabar paskelbtos bylos informacijos gali būti per daug.
„Tikslas pateisina priemones. Jeigu mes saugome jauną nepilnametį žmogų, kad nepaaiškėtų informacija apie jį, tenka saugoti nuo visuomenės žinojimo ir tą galimą nusikaltusį asmenį“, – sako Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
„Ypatingai, jeigu mes kalbame apie nepilnametį, apie vaiką nukentėjusį, tai labai svarbu užtikrinti jo apsaugą, net ir atskleidžiant nuasmenintą informaciją“, – tvirtina Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė.
Tačiau kartu apsaugo nuo viešumo ir pedofilus, visuomenė nežino, kad tokie nusikaltimai jų aplinkoje vyksta. Vaiko teisių apsaugos specialistai aiškina neva seksualinių nusikaltimų bylų medžiagos atskleidimas kenkia nukentėjusiems.
„Apie kaimyninėje šalyje Lenkijoje įvykusį nutikimą, kuomet irgi panašioje byloje buvo atskleista informacija, be asmens duomenų, bet ta informacija buvo pakankamai detali, kad būtų galima asmenį identifikuoti ir asmuo priėmė labai skaudų sprendimą, nukentėjęs asmuo nukentėjo dar kartą“, – sako A. Marčiukaitienė.
Ačo bylos nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, tačiau apskųstas. Ačas bus laikomas kaltu, tol kol Aukščiausiasis teismas neįrodys kitaip. Teisėsauga jam skyrė 5000 eurų baudą.
