Teigiama, kad tokiu būdu atsinaujinanti energetika bus plėtojama efektyviausiai, parama jai bus konkurencinga, be to, Lietuva neatsiliks nuo europinių tendencijų.
Ekspertai teigiamai vertina naują tvarką, ją iš dalies palaiko ir verslininkai, nors vėjininkų atstovai užsimena apie „užslėptą kortą“, o saulininkai sako, kad pokyčiai jų verslo nepaveiks.
Technologiškai neutraliems aukcionams – EK palankumas
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad šiuo metu metu atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje kiek sustojusi, nes kvotos yra išnaudotos, o vien rinkoje šie ištekliai dar nėra konkurencingi. Pasak jo, ministerija vadovaujasi principu, kad atsinaujinanti energetika turi būti plėtojama pačiu efektyviausiu būdu, ir tai būtent užtikrina technologinio neutralumo principas.
„Šis principas taip pat yra svarbus derinant valstybės pagalbą atsinaujinančiajai energetikai su Europos Komisija (...) Tai būtų technologiškai neutralūs aukcionai su vadinamąja premija atsinaujinančios energetikos tiekėjams, nes tokia dabartinė praktika, viena vertus, Europos Sąjungoje, kita vertus, tai pati geriausia priemonė užtikrinti, kad atsinaujinančios energetikos ištekliai toliau būtų plėtojami“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, naujasis principas kartu padėtų užtikrinti, kad už atsinaujinančią energetiką nebūtų permokama.
Tarptautinės tyrimų bendrovės ICIS ES energetikos ir anglies dvideginio rinkų analitikė Vija Pakalkaitė teigė, kad Europos Komisija demonstruoja didesnį palankumą technologiškai neutraliems aukcionams, tad Vyriausybė tokiu būdu palaikytų europinę tendenciją.
„Jeigu Vyriausybė įgyvendins technologiškai neutralų aukcioną ir priedą prie rinkos kainos, o ne supirkimo tarifą, tai realiai Vyriausybė elgiasi, kaip yra naujausios tendencijos ir Vakarų Europoje – niekuo nesiskiria, einama prie konkurencingos paramos atsinaujinančiai energetikai. Tai nereiškia, kad bus remiama mažiau, tiesiog konkurencingiau“, – BNS sakė V. Pakalkaitė.
250 MW kvotą vėjo energetikai teks pasidalyti
Seime svarstomame Energetinės nepriklausomybės strategijos projekte numatyta, kad iki 2020 metų bus pradėti vykdyti vėjo elektrinių, kurių įrengtoji galia sudarys apie 250 MW, projektai, o bendra jų galia didės iki 770 MW. „Vėjininkai“ teigia, kad galimas kvotos vėjui atsisakymas jiems tapo staigmena.
„Šitoje vietoje ministerija pagudravo. Dėl neutralaus aukciono gavosi kažkokia užslėpta korta (...) Pradžioje sakė, kad 250 MW kvota bus skirta išimtinai vėjui. Kad tai tapo technologiškai neutralus aukcionas, tapo šiokia tokia naujiena. Dėl to per daug neišgyvename, bet iš ministerijos pusės ne visai buvo atskleista nuo pradžių, kad taip bus. (...) Strategijoje įrašyta, kad bus 770 MW vėjo, šiandien mes turime 520 MW instaliuotos galios, čia yra tie 250 MW. 2020 metais tikrai neturėsime, geriausiu atveju – 2022 metais“, – BNS sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Aistis Radavičius.
Kita vertus, anot jo, „vėjininkai“ iš esmės pritaria naujai paramos schemai.
„Mes diskutavę esame ir su ministerija, ir mūsų nuomonės šitoje vietoje sutapo dėl naujos paramos schemos, dabar ją vadiname pajamų stabilizavimo schema. Ir Europos Komisijos skatinama, kad būtų rinkos elementas, kad tie supirkimo tarifai (angl. „feed-in“) nebebus naudojami niekur Europoje, Komisija nepatvirtintų tokios tvarkos“, – BNS sakė A. Radavičius.
Tuo metu Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis teigia, kad saulės energetikai Lietuvoje sunku konkuruoti su „vėju“ savikainos požiūriu, todėl naujoji tvarka „saulininkams“ nieko nepakeis. Neutralūs aukcionai, pasak jo, naudingesni šiltesnių kraštų saulės energetikos plėtotojams.
„Tai Lietuvai visiškai netinka. Pietų kraštams tai tinka. (...) Lietuvos sąlygomis tai reiškia, kad čia viskas skirta tiktai vėjui, nes vėjo elektros savikaina šiuo metu yra žymiai mažesnė negu saulės, ar biomasės, ar biodujų“, – BNS sakė V. Mačiulis.
Jo nuomone, būtų blogai, jeigu strategijoje neliktų aiškios 250 MW kvotos vėjo energetikai, nes sausumoje dar yra potencialo vystyti ir šią energetikos rūšį.
„Manau, tikrai Lietuvoje vėjo energetikai palankios sąlygos – aišku, tai nebetinka jūroje, nes ten (vėjo – BNS) elektra bus brangesnė kol kas, bet reikia ir sausumoje vystyti vėjo energetiką“, – kalbėjo V. Mačiulis.
„Saulės“ pergalė Vokietijoje sukūrė precedentą
Energetikos ministro Ž. Vaičiūno teigimu, ministerija siekia, kad elektros kainą maksimaliai reguliuotų rinka, bet dabar sunku pasakyti, kas laimės technologiškai neutralius aukcionus. Anot jo, energetika vystosi dinamiškai, technologijos keičiasi, ir tiek saulės, tiek vėjo technologijos pinga.
„Realiai varžybos pirmiausia tarp šitų dviejų energetikos rūšių, ir aš manau, tos varžybos duoda naudą mūsų vartotojams. Ta premija, ta papildoma kaina bus maksimaliai maža. Kokia situacija bus praktiškai po metų, tikrai sunku pasakyti. Dėl to šitą kainos klausimą turėtų sureguliuoti rinka, o ministerijos tikslas užtikrinti, kad rinka galėtų sėkmingai veikti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
V. Pakalkaitės teigimu, Europos aukcionuose iki šiol laimėdavo vėjo energetikos plėtotojai, tačiau Vokietijos pavyzdys, kai technologiškai neutraliame aukcione nugalėjo saulės jėgainės, pakeitė padėtį ir dabar jau sunku vienareikšmiškai prognozuoti, kas laimės Lietuvoje.
„Kas yra įdomu, kad mūsų analizėje (...) rėmėmės europiniais duomenimis, kad iki šiol aukcionuose laimėdavo „vėjas“ ir jis būdavo pigiau negu „saulė“. Bet (...) Vokietija paskelbė aukciono rezultatus, buvo 200 MW aukcionas, kur kovojo „saulė“ ir „vėjas“, ir nugalėjo „saulė“, saulės elektra buvo pigesnė negu vėjo“, – sakė V. Pakalkaitė.
Vokietijos reguliuotoja, federalinė tinklų agentūra technologiškai neutralų aukcioną paskelbė vasarį.
Pasak V. Mačiulio, vertinant saulės energetikos perspektyvas, svarbios klimato sąlygos, investuotojų galimybė steigti labai didelius parkus.
„Vokietijoje pietinė Bavarijos sritis palankesnė nei Lietuvos klimatinės sąlygos ir ten yra labai stiprių firmų, kurios gali statyti milžiniškus parkus – dešimtis megavatų. Tada jau „saulė“ gali būti konkurencinga. Kai didelis parkas, jo statymo savikaina mažėja, o vėjo ne taip mažėja“, – argumentavo V. Mačiulis.
Vėjo energetikos atstovas A. Radavičius taip pat neskuba prognozuoti, ar Lietuvoje galėtų pasikartoti Vokietijos atvejis, kai aukcione saulės energija nukonkuruoja vėjo energiją. Pasak jo, bent jau kol kas saulės energetikai sunkoka konkuruoti Lietuvoje su vėjo energetika.
„Nematyčiau čia didelės rizikos konkurencijos prasme šiai dienai. Ir šiaip mes, kaip atsinaujinančių išteklių atstovai, skatiname ir kitas atsinaujinančios energetikos rūšis, tarp jų ir „saulę“, – sakė LVEA prezidentas.
Vartotojai turėtų laimėti ir dėl „moralinio aspekto“
ICIS analitikės V. Pakalkaitės teigimu, Lietuva jau yra pasiekusi deklaruotus atsinaujinančios energetikos tikslus, tad dabar nuo Vyriausybės priklauso, kokiu keliu bus einama plėtojant šią energetikos rūšį.
„Kadangi Lietuvai taip jau gerai sekasi plėtoti atsinaujinančią energetiką, nėra to išorinio spaudimo iš Briuselio, kad nesvarbu, kokios sumos turėtų būti metamos į atsinaujinančią energetiką, todėl ateitis priklauso nuo pačios Vyriausybės motyvacijos, ir matosi iš strategijos (NENS – BNS) projekto, kad motyvacija yra. Bet kadangi spaudimo nėra, tai Vyriausybė, mūsų, ICIS, nuomone, plėtos atsinaujinančią energetiką kaip įmanoma taupiau“, – sakė V. Pakalkaitė.
Pasak jos, vartotojai šiuo atveju gali išlošti keliais būdais: vienas yra galimas „moralinis aspektas“ – dėl švaresnės aplinkos. Antrasis, kai skatinant atsinaujinančią energetiką, vėliau jos pagaminta energija tampa vis pigesnė dėl pingančių technologijų. Be to, technologiškai neutralūs aukcionai ir premija prie rinkos kainos gali leisti sumažinti paramos sistemos įtaką vartotojų tarifams.
„Sudaroma didesnė konkurencija ir jos rezultatas gali būti mažesnė įtaka mūsų galutinių vartotojų tarifams. Nes galiausiai kiekvienas atsinaujinančią energetiką remiame iš VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų – BNS) (...). Kad dėl to pigs elektra, negalima sakyti, nes elektros kainą nustato rinka, bet galėtume sakyti, kad dalis tarife, iš kurio remiama atsinaujinanti energetika per VIAP, ji turi potencijos būti mažesnė“, – sakė analitikė.
Ministro Ž. Vaičiūno teigimu, naujoji tvarka pirmiausia būtų naudinga elektros vartotojams, bet kartu užtikrintų ir atsinaujinančios energetikos plėtotojų lūkesčius.
„Kiek konkrečiai tas efektas būtų – be abejo, mes dalyvaujame didesnėje elektros energijos rinkoje, – čia sunku konkrečius skaičius sakyti. Bet aš kalbu apie principą, kad tos lėšos, kurios naudojamos atsinaujinančiai energetikai remti, jos būtų naudojamos pačiu efektyviausiu būdu“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras prognozuoja, kad naujoji tvarka galėtų įsigalioti nuo kitų metų. Jeigu Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija bus patvirtinta Seimo pavasario sesijoje, tuomet visa naujoji sistema galėtų būti parengta iki kitų metų pradžios.
„Tuomet jau patys aukcionai galėtų būti organizuojami 2019 metų pirmoje pusėje (...) 2019 metų pradžioje jau būtume pasiruošę naujam atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros etapui“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministerija jau pradėjo derinti technologiškai neutralius aukcionus su Europos Komisija.
Ž. Vaičiūnas kartu pabrėžė, kad šiuo atveju kalbama apie „didžiąją“ atsinaujinančią energetiką, o ne „mažąją“ – jos skatinimui, pavyzdžiui, vadinamųjų gaminančių vartotojų sąlygų gerinimui, valdžia jau ėmėsi žingsnių.
LSEA prezidentas V. Mačiulis pripažino, kad Lietuvoje saulės energetikos prioritetas yra gaminantys vartotojai.
„Saulė“ yra gaminančių vartotojų sritis tuose kraštuose: Olandija, Danija, Lietuva, Latvija – šita juosta. (Lietuvoje – BNS) mažinama administracinė našta, apmokėjimo už pasaugojimą formos plečiasi – kol kas einama einama teigiama linkme“, – sakė V. Mačiulis.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte numatyta, kad Lietuva visą elektrą ateityje turėtų pasigaminti pati, o didžiąją dalį – 80 proc. – visos sunaudojamos energijos šalis turėtų gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Planuojama, kad iki 2020 metų 30 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine – 2030 metais bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 metais ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.
