Konkurencijos taryba skyrė didžiausias savo istorijoje baudas saugos sprendimų įmonei „G4S Lietuva“ ir trims šalies bankams. Bendrovės kreipėsi į teismą ginčydamos sprendimą, o nuo visuomenės atsitvėrė tylos siena.
57 mln. litų – tokią įspūdingą sumą baudų Konkurencijos tarybą praėjusių metų pabaigoje skyrė saugos sprendimų bendrovei „G4S Lietuva“ ir bankams „Swedbank“, SEB bei DNB. Vilniaus apygardos administracinis teismas jau atmetė didžiausią baudą (24,81 mln. litų) gavusio SEB banko prašymą leisti laikinai nemokėti baudos. Tokius pačius prašymus yra pateikusi ir saugos sprendimų įmonė bei kiti du nubausti bankai, bet dėl jų teismas sprendimų dar nepriėmė. Visos bendrovės taip pat ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą.
Kita vertus, skundą dėl konkurencijos ribojimo pateikusios saugos bendrovės „Eurocash1“ vadovo Vytauto Labecko teigimu, Konkurencijos tarybos sprendimas – sveikintinas, o jo poveikį įmonė jau pajuto.
„Manau, kad įgyvendinus sprendimą grynųjų pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugų plėtra Lietuvoje vyks sparčiau. Pokyčiai jau vyksta: pavyzdžiui, su kai kuriais iš sprendime minimų bankų pradėjome dirbti“, – pasakoja jis.
Be klientų
V. Labeckas teigia, kad jo vadovaujama bendrovė neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į Konkurencijos tarybą. Įmonės klientai pagal „G4S Lietuva“ ir bankų sudarytas sąlygas privalėjo naudotis tik šios saugos sprendimų bendrovės teikiamomis inkasavimo paslaugomis.
„Be to, bankai patys aiškiai pasakė, kad juos riboja ilgalaikės sutartys su „G4S Lietuva“, – priduria jis. – Patyrėme ir finansinės žalos, kuriai atlyginti svarstome galimybę pateikti civilinį ieškinį. Per kelerius metus į inkasavimo ir pinigų tvarkymo paslaugas investavome daugiau nei 7 mln. litų, atitikome bankų ir klientų keliamus reikalavimus.“
Konkurencijos tarybos nutarime rašoma, kad Lietuvoje tokios apimties paslaugas, kurios reikalingos bankams, teikia dvi bendrovės: „G4S Lietuva“ bei „Eurocash1“. Vis dėlto, savaitraščio duomenimis, iki 2007 metų nubaustoji saugos sprendimų bendrovė, perėmusi iš bankų inkasavimo verslą, buvo vienintelė, galėjusi teikti tokios apimties ir kokybės grynųjų pinigų tvarkymo paslaugas Lietuvoje. Konkurencijos taryba aiškinosi konkurencijos ribojimą nuo 2007 metų.
Bankams nenaudinga
Kalbinamas Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas patvirtina, kad nustatytas konkurencijos ribojimas baigėsi dar vykstant tyrimui.
„Visi bankai per tyrimą panaikino sutarčių nuostatas, ribojančias konkurenciją. Pirmasis tai padarė „Swedbank“, nes baigėsi jo sutartis su „G4S Lietuva“. SEB per šį laikotarpį pasirašė naują sutartį, o bankas DNB pakeitė sutarties nuostatas“, – teigia jis.
E. Šatas pasakoja, kad „Eurocash1“ kilę įtarimai pasitvirtino pradėjus tyrimą: nustatyta, kad „G4S Lietuva“ su bankais „Swedbank“, SEB ir DNB pasirašė sutartis, įpareigojančias juos pirkti visas grynųjų pinigų tvarkymo paslaugas tik iš minėtos saugos sprendimų tarnybos.
„Minėtų bankų pirktos paslaugos sudarė daugiau nei 90 proc. visų šios rūšies paslaugų rinkos, todėl konkurentams liko tik labai maža dalis rinkos“, – sako jis.
Šios sutartys turėjo įtakos ir bankų verslo klientams: inkasuodamos pinigus įmonės galėjo naudotis tik „G4S Lietuva“ paslaugomis. E. Šatas priduria, kad taip bankai greičiausiai prarado galimybę pigiau įsigyti paslaugų iš bendrovės konkurentų.
„Beje, bankų teigimu, tokios sutartys jiems patiems nebuvo naudingos. Tai – vienas bankų gynybinių argumentų, bet nustatėme, kad, pavyzdžiui, vienam iš bankų už tokios sutarties pasirašymą buvo panaikinta dalis susidariusios skolos,“ – sako jis.
Nubaudė klientus?
Tačiau DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas sako, kad jokių kitokių susitarimų su „G4S Lietuva“ bankas nebuvo sudaręs.
„Bankas nubaustas dėl to, kad jei būtų nutraukęs sutartį su šia bendrove, turėtų mokėti baudą“, – aiškina jis ir priduria, kad Konkurencijos tarybos sprendimas nėra teisingas, nes bankas – toks pat „G4S Lietuva“ klientas kaip ir kiti.
A. Vilkancas aiškina, kad DNB bankas pirko pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugas iš tuo metu rinkoje dominavusios bendrovės, todėl, jo nuomone, nėra teisinga, kai vykstant dviejų rinkoje veikiančių įmonių ginčui bauda skiriama vienos iš jų klientams.
„Paradoksalu, kad trims klientams taikoma atsakomybė už atskiras dvišales ir tarpusavyje nesusijusias sutarčių su paslaugos teikėju sąlygas, kurios, vertinant atskirai, neturėjo neigiamo poveikio konkurencijai. Be to, DNB bankas nevaržė savo klientų pasirinkimo teisės naudotis jiems priimtinos inkasavimo bendrovės paslaugomis“, – pabrėžia jis.
Anot pašnekovo, bankas niekuomet nebuvo sudaręs draudžiamų susitarimų ir net negalėjo žinoti, kokios kitų bankų ir inkasavimo bendrovės dvišalių sutarčių sąlygos.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas atremia A. Vilkanco argumentus ir sako, kad įmonės „G4S Lietuva“ veiksmai nebuvo vienašaliai: konkurenciją ribojančias sutartis sudarė ir bankai, todėl jie taip pat buvo nubausti.
„Bankai nepateikė jokių įrodymų, kad šios sutarčių sąlygos buvo primestos prieš jų valią“, – sako E. Šatas.
Nenori komentuoti
Klausiami apie Konkurencijos sprendimą „Swedbank“ ir SEB bankų atstovai teigė kol kas nenorintys komentuoti situacijos.
„Manome, kad bankas nepažeidė jokių konkurencijos teisės normų ir per tyrimą Konkurencijos tarybai pateikė savo argumentus. SEB bankas apskundė sprendimą teismui ir kol nesibaigė teisinis procesas, neteikiame detalesnių komentarų šiuo klausimu“, – teigia SEB Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė.
Analogišką atsakymą pateikė ir „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius, kuris tvirtina, jog kol bankas rengia teisinę apeliacijos argumentaciją teismui, šios medžiagos komentuoti nėra galimybių.
Kalbintas „G4S Lietuva“ atstovas teigė, kad bendrovė šiuo metu pasisakyti dėl šio klausimo negali. Komentarų nepavyko sulaukti ir iš pagrindinės kompanijos „G4S“ būstinės Didžiojoje Britanijoje, nors juos buvo žadėta pateikti.
FAKTAI: Konkurencijos tarybos baudos
Saugos tarnybai „G4S Lietuva“ ir bankams „Swedbank“, SEB bei DNB skirtos baudos – rekordinės. Iki tol didžiausia bauda buvo skirta bendrovei „Mažeikių nafta“ (daugiau nei 8 mln. litų)
Baudos už konkurencijos pažeidimus skaičiuojamos pagal bendrovės metines pajamas, kurias ji gavo iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Jų dalis (iki 30 proc.) dauginama iš pažeidimo darymo trukmės
Jei yra sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, suma koreguojama, bet ji negali viršyti 10 proc. bendrųjų įmonės metinių pajamų
„G4S Lietuva“ atveju bauda buvo sumažinta, nes viršijo maksimalų dydį. Bankams baudos buvo skaičiuojamos nuo tų pajamų, kurias jie gavo iš operacijų, susijusių su grynaisiais pinigais
Šios sumos nesiekia 5 proc. bendrųjų bankų pajamų. Bendrovei „G4S Lietuva“ skirta 9,438 mln., bankui SEB – 24,81 mln., „Swedbank“ – 14,244 mln., o DNB bankas gavo 8,63 mln. litų baudą.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (2(112), sausio 21 – sausio 27 d.), rubrikoje „Tryliktas puslapis“
