Tiesa, magistralės reikalvimus atiitnkančio kelio dar teks luktelėti porą metų. Tačiau vairuotojai jau džiaugiasi – bent jau ilgai laukta darbų pradžia padaryta.
Prieš kelias savaites pradėti darbai magistralėje „Via Baltica“ Marijampolės savivaldybės ribose vairuotojams suteikė vilties, kad jų vargams pagaliau ateis galas. Šiame kelyje iki Lenkijos sienos automobilių apkrova – didžiulė. Dviejose juostose priversti išsitekti tiek vilkikai, tiek lengvosios mašinos. Per parą šiuo keliu pravažiuoja apie 10 tūkstančių automobilių, daugiau kaip pusė jų – vilkikai iš visos Europos.
„Man aktualiau, kad labai ilgai. Praktiškai nelabai daromi. Nuo lenkų skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir kroviniai vėluoja, ir žmonės pavargsta“, – sako vilkiko vairuotojas Vytautas.
Darbai netrukus bus pradėti ir dar viename ruože. Nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos magistrale – apie 40 kilometrų. O lenkai neseniai atidarė savo pusėje keturių juostų kelią – nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos. Vairuotojai sako, kad važiavimo sąlygos nepalyginamai pasikeitė.
„Vaizdas fantastiškas anoje pusėje, viskas sutvarkyta puikiausiai. Tas yra labai džiugu. Iškart matome, kaip galėtų būti ir kaip, tikėkimės, bus pas mus“, – kalba Justinas iš Vilniaus.
Vairuotojų nepasitenkinimas, kad magistralės rekonstrukcija užtruko, turi pagrindo. Detaliojo plano derinimas ir kiti formualumai atkarpoje nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos truko 7 metus. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas sako, kad ilgai užtruko ir dokumentų ruošimas, ir žemės sklypų paėmimas iš gyventojų visuomenės poreikiams.
„Kadangi ruožas nemažas, virš 40 kilometrų, daug buvo sklypų, pasirašyti projektavimo sutartis ir pakankamai sudėtingas tas objektas – su jungiamaisias keliais, su statiniais“, – tvirtina LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius.
Šiuo metu, anot direkcijos vadovo, dar yra nebaigti šeši teisminiai procesai su gyventojais dėl sklypų paėmimo, tačiau darbams esą tai netrukdo. Vairuotojai stebisi, kodėl Lenkijoje kelių tiesimas vyksta sklandžiau ir greičiau.
„Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad mes labai stipriai savo šalyje atsiliekame nuo šitų dalykų. Pirmas etapas jau prasidėjo, bet tokią trumpą atkarpą tiek metų užtrunka pastatyti, tai yra gėda mūsų valstybei“, – tikina Justinas iš Vilniaus.
„Ta atkarpa nuo Mariukės iki Kauno, tai visai gerai yra. Kai šitą dalį sutvarkys, irgi gerai bus. Lenkija dabar priekyje, pirmi. Susitvarkė savo dalį, tai dabar geriau“, – kalba Justinas iš Vilniaus.
Viena iš priežasčių, anot specialistų, kodėl Lenkijoje kelių tiesimas vyksta sklandžiau – skirtingi teisės aktai. Lenkijoje pirmiausia paimami sklypai, pradedami darbai ir tik tada, jei yra poreikis, ginčijamasi teismuose. Lietuvoje – atvirkščiai: iš pradžių deramasi su gyventojais dėl sklypų bei kompensacijų, užtrunka teisminiai procesai. Kelininkai prašo vairuotojų kantrybės ir žada, kad, tarkim, į Varšuvą galėsime nuvažiuoti ženkliai greičiau ir patogiau.
„Įgyvendinus visą tą dalį, kas priklauso nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Toliau lenkams užbaigus kai kuriuos aplinkkelius, tai mūsų skaičiavimais laikas turėtų sutrumpėti nuo valandos iki pusantros“, – sako R. Lipkevičius.
Tiesa, dar negreit. Planuojama, kad magistralės rekonstrukcija iki Lenkijos sienos nuo Marijampolės truks dvejus metus. Dabar pradėtų ruožų darbai – apie 13 kilometrų – kainuos daugiau nei 120 milijonų eurų. Sutvarkytos infrastruktūros laukia ir verslas. Anot Marijampolės mero, jau dabar Marijampolės savivaldybės ribose yra numatyta pastatyti keturias gamyklas.
„Yra konkretus vienas projektas ir ten 70 hektarų yra nusipirkę investuotojai ir planuoja savo investicijas. Tai to ekonominio potencialo mes tikrai matome labai daug“, – teigia Marijampolės meras Povilas Isoda.
Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikia duomenis, kaip pasikeitė eismo sąlygos, rekonstravus magistralę „Via Baltica“ nuo Kauno iki Marijampolės. Iki rekonstrukcijos per trejus metus eismo įvykiuose žuvo 8 žmonės, po rekonstrukcijos per tą patį laikotarpį žūčių nebuvo.