Pavyzdžiui, DK nėra aiškiai įvardintas maksimalus darbo laikas. Be to, jame yra nemažai prieštaravimų, trūksta skaidrumo: visa tai leidžia darbdaviams pasinaudoti neapibrėžtumu, piktnaudžiauti DK nuostatomis ar visai jo netaikyti. Tuo tarpu užsienio investuotojai, norintys dirbti skaidriai, Lietuvą aplenkia pasirinkdami kaimynines šalis. Manome, kad jei DK yra peržiūrimas, jame turėtų atsispindėti ir užimtumo formų bei darbo sutarčių įvairovė ir darbo vietos mobilumo klausimai, ir tinkamas darbo laiko reguliavimas, darbo sutarties nutraukimo tvarkos pakeitimas. Taip pat turėtų gerokai labiau atsispindėti socialinių partnerių reikšmė.
Skatinti jungtis į profsąjungas
Pritartume darbo santykių liberalizavimui, jeigu veiktų stipri socialinės partnerystės sistema, tačiau kol kas trūksta šakinių susitarimų, o profesinės sąjungos neturi instrumentų, kurie skatintų žmones į jas stoti.
Manome, kad reikia laikytis Europos socialinėje chartijoje įrašytos nuostatos, jog darbuotojai turi teisę organizuotis, derėtis dėl kolektyvinių sutarčių ir streikuoti. Tačiau, būtų galima diskutuoti apie tai, kad kolektyvinės sutartys galėtų galioti tik profesinių sąjungų nariams, teisė streikuoti taip pat galėtų būti tik profesinės sąjungos narių teisė. Profesinių sąjungų atstovai įmonėse galėtų pakovoti dėl teisės dalyvauti stebėtojų tarybų darbe, taip įgydami galimybę dalyvauti sprendimų priėmime. Be to, aktyviai vienytis turėtų atskirtų šakų darbuotojai
Jei keisti, tai keisti
Sveikiname tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija subūrė Vilniaus universiteto, Mykolo Romero universiteto bei Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkus į projektą, kurio tikslas – naujo socialinio šalies modelio sukūrimas. Džiugina, kad suvienytas mokslininkų potencialas, vyksta diskusijos su socialiniais partneriais. Ko gero, tai yra pirmas kartas, kai pasitelktas holistinis požiūris, sprendžiant darbo rinkos problemas, rengiant pasiūlymus darbo santykių, užimtumo bei valstybinio socialinio draudimo sistemą reglamentuojantiems teisės aktams.
Kita vertus, mums nesuprantama, kodėl inicijavus DK ir visos socialinės sistemos pokyčius vis dar kalbama apie esamų DK nuostatų keitimą.
Autorius: Petras Grėbliauskas