Įžvelgdami visuotinio persekiojimo grėsmę, kai kurie Seimo nariai žada kreiptis į prezidentę, kad būtų vetuotas antradienį priimtas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, rašo „Lietuvos rytas“.
Kriminalinės žvalgybos įstatymas turėtų pakeisti dabar galiojantį Operatyvinės veiklos įstatymą. Naujojo teisės akto autoriai tvirtina, kad operatyvinės veikos teisinis reglamentavimas nebuvo pakankamas, negarantavo žmogaus teisių ir laisvių apsaugos.
Tačiau įstatymo priešininkams ypač daug abejonių kelia nuostata, kad kriminalinė žvalgyba žmogų tris paras galės sekti be jokios teismo sankcijos.
Labiausiai įstatymo priėmimui prieštaravusio Žmogaus teisių komiteto nario Valerijaus Simuliko tvirtinimu, jis atveria kelią neribotam ir nekontroliuojamam žmonių persekiojimui.
Politikui ypač užkliuvo tai, kad pareigūnai įtarimų sukėlusį asmenį galės sekti turėdami operatyvinės informacijos, o leidimą tam išduos ne teismas, o žvalgybinę veiklą vykdančio pareigūno viršininkas.
V. Simuliko nuomone, „nepatogūs žmonės bus sutvarkomi“.
Įstatymo projektą pateikęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras pripažino, kad dokumentas gal ir nėra visiškai tobulas, tačiau atmetė priekaištus dėl galimo visuotinio ir nekontroliuojamo žmonių sekimo ar pareigūnų galimo piktnaudžiavimo.
Įstatymo autoriai taip pat pabrėžė, kad telefonu, kitomis elektroninėmis priemonėmis atliekamas sekimas ir toliau bus įmanomas tik gavus teismo sankciją.
