Registrų centro paslaugų įkainių kritika susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais ir noru sudaryti šiltnamio sąlygas stambiems privataus verslo atstovams.
Registrų centro vadovai spaudos konferencijoje pirmadienį sakė, kad įkainių skaičiavimas atspindi realias šio darbo sąnaudas ir pakoreguotas pelno normas.
Pasak Registrų centro atstovų, jei įkainiai būtų pakeisti pagal verslininkų pasiūlymus, pastariesiems registravimo paslaugos atpigtų, tačiau pastebimai pabrangtų paprastiems žmonėms, registruojantiems nebrangų turtą.
„Kuo geriau mes dirbame, tuo dažniau tenka bendrauti su žurnalistais. Man labai gaila, tačiau dažnumas gali dar didėti, nes Lietuvoje gerai dirbanti valstybės įmonė sudaro daug problemų. Problemų verslui, kai jam reikia gauti viršpelnius arba atimti rinką. Kitoms institucijoms, kai technologijos pralenkia jų vystomas. Su kiekvienu savo pasiūlymu mes sulaukiame vis didesnio pasipriešinimo“, - sakė Registrų centro direktorius Kęstutis Sabaliauskas.
Registrų centras, pernai iš kadastrinių paslaugų gavęs apie 1,5 mln. litų pelno, prognozuoja, kad jeigu įkainiai būtų suvienodinti, kaimo žmogui turto registravimas pabrangtų apie 4,6 karto iki 62 litų, tuo tarpu verslininkams - atpigtų nuo 30 iki 81 karto.
Tokiu atveju vienodai - po 62 litus - kainuotų užregistruoti 2 tūkst. litų vertės daržinę ir 43,7 mln. litų vidutinės rinkos vertės Šiaulių sporto areną.
„Aš iki šiol nesupratau, kas yra tas kryžminis subsidijavimas, kuriuo mus kaltina. Dirbame rentabiliai, kadastrinė veikla yra pelninga, jokio subsidijavimo tam nereikia“, - teigė Registrų centro vadovas.
Anot centro vyriausiojo finansininko Jono Dieninio, yra atskiros sąskaitos pajamoms iš skirtingų paslaugų, apskaita yra griežta.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje apie 45 proc. statinių kadastro darbų atlieka Registrų centras, inžinerinių statinių kadastro rinkoje Registrų centras užima apie 10 proc. rinkos, žemės Registrų matuoja apie 2 procentus.
Plačiau apie tai – LNK žinių video.
