Dabar didžioji dalis valstybės institucijų privalo mokėti už teikiamus ir už gaunamus duomenis iš valstybės registrų. Pasak Prezidentės, tokia situacija, kai valstybė priversta pirkti duomenis pati iš savęs, yra absurdiška, prasilenkia ne tik su viešojo administravimo principais, bet ir su Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl nemokamo keitimosi informacija.
Pernai valstybės institucijos už duomenų teikimą ir gavimą Registrų centrui sumokėjo net 3,2 mln. eurų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba – 2,1 mln. eurų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės – 0,5 mln. eurų, o visos miškų urėdijos per daugiau kaip dešimtmetį yra sumokėję net 25 mln. eurų. Registrų centrui kasmet tūkstančius eurų išleidžia net ir neįgaliųjų, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ligoninės, pataisos namai, kariuomenė.
Prezidentės teigimu, neefektyvia veikla ir nomenklatūriniu valdymo stiliumi pagarsėjęs Registrų centras daugiau neturi lobti valstybės ir žmonių sąskaita. Todėl Prezidentė siūlo valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms valstybės registruose duomenimis naudotis nemokamai. Tai sumažins ir įkainius gyventojams, ir biurokratinę naštą - žmonės nebus siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą įvairių pažymų. Tokia praktika yra ir kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Airijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
Valstybės kontrolė nustatė, kad už naudojimąsi registrais valstybė ir žmonės smarkiai permoka. Auditas parodė, jog taikomi įkainiai nebuvo peržiūrėti net 11 metų, ir konstatavo, kad kainos už duomenų teikimą neatitinka sąnaudų, todėl gali būti gerokai išpūstos. Todėl Prezidentė taip pat siūlo numatyti, kad valstybės registrų tvarkytojų, tarp jų ir Registrų centro, sąnaudas ir įkainius peržiūrėtų nepriklausoma institucija.
Nepriklausomas auditas taip pat parodė, kad Registrų centro veikla yra neefektyvi dėl didelių darbo užmokesčio ir kitų su duomenų teikimu nesusijusių sąnaudų. Nors įmonės pelningumas siekia vos 1 proc. ir ji yra dotuojama iš valstybės biudžeto, vien tik premijoms 2015 metais buvo išleista 72 tūkst. eurų.
Viešojo sektoriaus skaidrinimas, taip pat ir Registrų centro pertvarka, yra vienas iš Prezidentės įvardintų prioritetų Vyriausybei.