Skaitytojai „Šiaulių kraštui“ pranešė, kad Kurtuvėnų regioniniame parke vienas po kito kertami nykstantys kadagiai. Miškininkai grasina baudomis, bet kol kas dar nė vieno kirtėjo už rankos nenutvėrė. Lietuvių nuo seno vertinami kadagiai po kiekvienų Velykų vis labiau nyksta. Šiaulių krašte retą krūmą naikina ir lašinių rūkytojai.
Išpjauti netoli sodybų
„Netoli mūsų namų augo toks mielas kadagys, visa šeimyna juo labai džiaugėmės, puoselėjome, o prieš šventes žiūriu – šakos nupjautos“,– sielojosi Kelmės rajono Jautmalkės kaime, netoli miško gyvenantis liaudies amatininkas Laimonas Bartkus.
Meistro nuomone, vandalai į kadagius įsisuko prieš Velykas. Tradicinei Velykų verbai surišti be karklo, beržo šakelių imamos ir kadagio šakelės.
Amatininkai kadagį naudoja šaukštams drožti, virtuviniams indams ar net kubiliukams gaminti, nes jo mediena – kvapni. Bet masiškai meistrai į mišką neina ir specialiai kadagių nepjauna.
„Iš valstybinio miško be grybų ir uogų nieko negalima išnešti, net šakų“,– sako L. Bartkus. – Kadagius niokojančius žmones drąsiai galima vadinti piktadariais“.
Kelmės rajono Kentrių kaimo gyventojai redakcijai pasakojo apie netoli namų, miške, išpjautus aukštus, senus kadagius. „Šiaulių krašto“ skaitytojai įtaria, kad nykstančius krūmus iškirto tie, kas nuosavose rūkyklose rūko lašinius, dešras ir kumpelius. Esą kadagio dūmas rūkytiems mėsos gaminiams suteikia pikantiško skonio ir aromato.
Piktadariai ant Girnikų kalno
Kurtuvėnų regioninio parko kraštotvarkininkas Darius Ramančionis sakė ne vienoje parko vietoje pastebėjęs nuniokotus ar net iškirstus kadagius.
Piktadariai neaplenkė Girnikų kalno – nebeliko ant jo augusio kadagio.
„Ten buvo vykdomi miško šviesinimo ir valymo darbai, todėl pamaniau, kad patys darbininkai galėjo kadagį nupjauti. Aiškinantis su miškininkais šie dievagojosi, kad miško kirtėjai įspėti kadagių iš pomiškio nekirsti, dėl to masiškai kadagiai nėra kertami“,– ramino D. Ramančionis.
Putinus, kadagius, įdomesnę laukinę obelį, retesnius augalus vykdydami bandomuosius kirtimus miškinkai stengiasi palikti, bet biržėse, kur viskas pjaunama plynai, kadagių nebelieka. Miškas atsodinamas, bet nebėra natūralios augalų įvairovės, kraštovaizdis darosi skurdesnis.
Kurtuvėnų regioniniame parke didžioji dalis miškų priskiriami ekologinės apsaugos kategorijai – čia plyni kirtimai draudžiami. Tai didelės teritorijos, kur gamtinė įvairovė gali gyvuoti.
Kraštotyrininko nuomone, didesnę žalą retiems augalams daro mėsą rūkantys smaguriai ar uždarbiautojai, glėbiais velkantys kadagius į turgų.
„Mūsų krašte kadagys – nykstantis krūmas. Kur anksčiau žaliavo vadinamoji kadagynė – dabar skursta vienas kitas kadagiukas“,– akcentavo D. Ramančionis.
Senovėje lietuviai kadagį brangino, vadino gyvybę ir sveikatą saugančiu medžiu. Lietuviai pagonys kadagį naudojo smilkymui.
Krikščioniškai tradicijai kadagys irgi svarbus. Iš bažnyčios parsineštą pašventintą kadagio verbą žmonės laiko, kol spygliai nudžiūna. Tada juos nubraukę, šakelę užkiša už balkio, kad nuo perkūnijos saugotų. Spygliai – ne viename kraštotyriniame pasakojime užrašyta – smilkomi perkūnui griaudžiant, ligai ar kitoms bėdoms prispaudus.
Prašo pranešti
„Ne girininkai madas diktuoja. Tradicinei verbai reikalingas kadagys ir mes šios tradicijos nepanaikinsime“,– sakė Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų girininkijos girininkas Gintaras Nemunis. Ir paragino: „Pastebėję nupjautą kadagį žmonės turėtų iš karto kreiptis į girininkiją, pranešti“.
Anksčiau kaimo žmogus nusiskindavo šakelę, bet kadagio nekirsdavo. O ir kadagių būdavo daugiau.
Dabar dėl oro užterštumo kadagiai pradėjo nykti, nes tai – ypač švarų orą mėgstantis augalas.
Girininkas žino, kad Bazilionų, Dengtilčio pusėje, kur geras privažiavimas, kadagynai labai apdraskyti. Žmonės esant bet kokiam orui gali atvažiuoti, ypač prieš Velykas. „Bobutės maišus kadagių šakų prisikiša“,– sakė G. Nemunis.
Gresia baudos
„Kadagys – tai nederlingo dirvožemio augalas. Pas mus jis pasitaiko retai, dažniau aptinkamas Dzūkijoje“,– sakė Šiaulių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys.
Jis pažymėjo, kad už savavališką medžių kirtimą, žalojimą, niokojimą ir valstybiniame ir privačiame miške gresia administracinė atsakomybė. Bauda siekia nuo 200 iki 400 litų su pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.
Už ne miško žemėje nuniokotus augalus pažeidėjui gali būti skirta bauda nuo 150 iki 300 litų.
„Turgaus prekeiviams žaliavą tiekia asocialūs asmenys: geni pušis, egles, miškuose arčiau miesto ir miesto teritorijoje. Kadagių žalojimo atvejų kol kas nenustatėme“,– pripažino specialistas.
Apie kadagį trumpai
Ir vasarą, ir žiemą žaliuojantis kadagys – dekoratyvus augalas. Jis turi fitoncidinių savybių – valo orą, naikina mikrobus. Pabuvoję kadagyne ligoniai ir išsekę žmonės geriau jaučiasi, atgauna apetitą.
Kadagio visiškai sunokusios uogos renkamos rudenį, toli nuo judrių kelių, užterštų vietų augančių augalų.
Kadagys – vienas iš žinomiausių skysčius varančių augalų. Jo uogos turi tulžį varančių savybių, gerina medžiagų apykaitą, stiprina skrandį ir žarnyną, malšina karštį, uždegimą, skausmą. Kadagio uogų antpilas vartojamas nuo nesveikos širdies sukeltų pabrinkimų, akmenligei, silpnai virškinant, kraujui valyti, taip pat sergant reumatinėmis ligomis ir podagra.
Irena BUDRIENĖ