Regbininką pašalino dėl rūkymo
Pasak vyriausiojo Lietuvos rinktinės trenerio Vidmanto Valio, lietuviai Prancūzijoje buvo patys smulkiausi ir, iš pirmo žvilgsnio, turėjo visiems pralaimėti. Įvyko priešingai – lietuvaičiai šlavė visus nuo kelio – 26:0 nugalėjo Andoros komandą, 33:0 sutriuškino Danijos ekipa ir 29:7 pranoko latvius.
„Prancūzijoje turėjome dar vieną tikslą – nepraleisti nė vieno įvarčio. Su Andoros ir Danijos rinktinėmis pavyko, su latviais – ne. Tačiau tai buvo pirmi ir paskutiniai taškai, – pasakojo V. Valys. – Tai parodė, kad mūsų gynyba labai kieta ir gera.“
Gynyba ir buvo pagrindiniu V. Valio akcentu. Trenerio filosofija – kiekvieni taškai prasideda nuo gynybos.
V. Valys vardijo ir didžiausias komandos stiprybes: atmosfera, kolektyvas, požiūris į darbą, trenerių reikalavimų vykdymas, režimas.
„Vaikinai viską suprato kaip suaugę. Mano tikslas toks ir buvo – suvienyti kolektyvą, – pasakojo V. Valys. – Treniruočių pradžioje visi bendraudavo, dirbdavo su savo bendraklubiais. Tačiau aš jiems neleisdavau, specialiai maišydavau. Lygiai taip pat darydavau valgykloje, viešbutyje. Klausdavau, ar žaidėjai vienas kitą pažįsta. Jie atsakydavo, kad ne. Tačiau po to tapome vieninga šeima.“
Treneris 16–18 metų regbininkams buvo įvedęs tris tabu – jokių cigarečių, išgertuvių ir muštynių. V. Valys rinktinės pasiruošimo metu viešbutyje pagavo rūkantį vieną komandos lyderių. Treneris buvo negailestingas – regbininkas iškart buvo išmestas iš rinktinės.
Jaunimas paliekamas likimo valiai
V. Valys atskleidžia – rinktinė turėjo nemažai minusų. Tačiau treneris vadovavosi dar viena taisykle – nenuvertino nė vieno varžovo, bet savo auklėtinius skatino tikėti savimi.
Strategas neįvardijo ir komandos lyderių. „Niekada neišskiriu žaidėjų. Tokia mano taktika. Nenoriu kad nors įsižeistų ar užriestų nosį“, – aiškino V. Valys.
Jo treniruojama rinktinė į antrąjį pagal pajėgumą divizioną grįžo po kelerių metų pertraukos. Kitąmet ten žais maždaug pusė šiemetinės rinktinės.
„Antrajame divizione varžovai stipresni. Tačiau neįveikiamų nėra. Viskas būtų dar geriau, jei susirinktume ne prieš pat čempionatą, o anksčiau. Tačiau tam trūksta finansavimo“, – guodėsi jaunių treneris.
Lėšų trūksta ir kitoms rinktinėms. Lietuviai dalyvauja U-18 varžybose, bet praleidžia U-19, U-20 ir kitus čempionatus.
„Jei vaikinai ten žaistų, išlaikytų formą, lengviau įsilietų į vyrų rinktinę. Iki jos reikia dirbti penkerius šešerius metus. Tačiau dabar jaunimas paliekamas likimo valiai“, – tvirtino V. Valys.
Karjeras baigs jau dabar
Vieno rinktinės regbininkų Domanto Stravinsko skaičiavimu, 50 procentų komandos sėkmės sudarė griežto trenerio disciplina.
„Šių metų komanda mane labai nustebino. Visi buvome kaip šeima. Nekilo jokių barnių“, – pasakojo D. Stravinskas.
Jo teigimu, Lietuvos rinktinė prieš kiekvienas rungtynes analizuodavo savo varžovus, žiūrėdavo jų žaidimo įrašus, tuomet specialiai modeliuodavo taktiką treniruotėse.
Rinktinės kapitono Mato Meižio teigimu, pagrindine lietuvių stiprybe buvo gynyba. „Treneris mus gerai išmokė. Niekas nepraeidavo kiaurai“, – tikino M. Meižys.
Abu vaikinai tikina – Lietuvos regbio ateitis šviesi. Tačiau sportininkai linksi galvomis – įvairaus amžiaus rinktinėse norėtųsi žaisti kasmet.
„Nemažai komandos regbininkų rungtyniauti nebeplanuoja, nes kitas žingsnis – tik vyrų rinktinė. Jei būtų jaunimo komandos, manau, būtų kitaip“, – įsitikinęs M. Meižys.
Regbininkams siekia padėti visais įmanomais būdais
„Mes neverkiame, nes kiek esame bandę atkreipti dėmesį, niekas nesikeičia“, – kalbėdamas su tv3.lt, sakė Lietuvos regbio federacijos (LRF) generalinis direktorius Irmantas Kukulskis.
Jo teigimu, šiemet federacijai Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas skyrė 48 tūkstančius eurų. I. Kukulskis skaičiavo, kad LRF reikėtų apie 240 tūkstančių. Tiek užtektų regbiui, neįskaitant profesionalų sporto.
Pasak I. Kukulskio Tarptautinės regbio federacijos (IRB) taisyklės čempionatų metu neleidžia pačioms komandoms susirasti pastogės – ekipoms reikia gyventi organizatorių numatytuose viešbučiuose ir mokėti jų prašomą sumą. Ji dažniausiai būna gerokai didesnė nei rinkoje.
I. Kukulskis neslėpė, kad LRF trūksta lėšų ir tai neleidžia išlaikyti perspektyvaus jaunimo.
„Bandome iš padėties suktis įvairiais būdais. Net ieškojome įmonės, kurioje galėtų dirbti didžioji dalis vyrų rinktinės narių. Po darbo jie galėtų treniruotis, tačiau įmonės rasti nepavyko, – pasakojo I. Kukulskis. – Padedame ieškoti klubų ir lietuviams užsienyje. Norime, kad jie ten ne tik braškes skintų, o ir žaistų.“
Sistema ydinga iš esmės
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniam direktoriui Edžiui Urbanavičiui regbininkų problema žinoma.
„Kai nėra nuoseklumo, nutrūkus jaunimo rinktinių grandinei, labai sunku papildyti nacionalinę komandą“, – mano E. Urbanavičius.
Jo vertinimu, didžiausia problema ta, kad šiuo metu sprendimus priima bei pinigus skirsto Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba. E. Urbanavičius siekia, kad sportas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
„Regbio federacijai lėšos, matyt, skirtos remiantis senais metodais – atsižvelgiant į sportuojančių skaičių ir rezultatus. Aš asmeniškai trečius metus kalbu, kad tai yra blogai. Netgi anksčiau, kai dirbau rankinio federacijoje, sakiau, kad KKSD sporto lėšas skirsto neteisingai, – tv3.lt kalbėjo E. Urbanavičius. – Permainų siekiame visomis šiuo metu daromomis reformomis. Tačiau nežinau, ar kas nors supranta, ką, kodėl ir kur darome.“
Pasak E. Urbanavčiaus, dėl per mažo finansavimo nepatenkinta ne tik regbio, o ir Lietuvos krepšinio federacija. Ji dukart rašė skundus į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą.
„Tai rodo, kad sistema yra ydinga iš esmės“, – mano E. Urbanavičius.
