Airijoje artėjant referendumui dėl Europos Sąjungos (ES) reformų sutarties, dar vadinamos Lisabonos sutartimi, kuri iš esmės pakeičia žlugusią Europos Konstituciją, netikėtai paaiškėjo, jog 35 proc. airių nusiteikę balsuoti prieš, o 30 proc. žada jai pritarti.
Naujausia visuomenės nuomonių apklausa Airijoje parodė nelauktą daugelio airių ketinimą tarti „ne“ kitą savaitę per referendumą dėl Lisabonos sutarties.
Laikraščio „The Irish Times“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad ketinančiųjų nepritarti sutarčiai skaičius nuo ankstesnės apklausos, darytos prieš 3 savaites, padvigubėjo - sudaro apie 35 proc. (prieš 3 savaites jų buvo tik 17 proc.). Už Lisabonos sutartį birželio 12 dieną žadančių balsuoti žmonių sumažėjo 5 proc. - iki 30 procentų. Neapsisprendusiųjų yra 28 proc. - sumažėjo 12 proc.; apskritai neketina balsuoti 7 proc. rinkėjų.
Laikraščio „The Irish Times“ atlikta 1000 asmenų apklausos analizė rodo, kad planuojantieji balsuoti prieš sutartį tokio savo apsisprendimo priežastimi dažniausiai nurodo tai, kad nežino, kas yra ta sutartis, arba jos nesupranta. Tik 5 proc. įvardijo šalies vidaus problemas, dėl kurių jie žada tarti „ne“ per referendumą. Ketinantieji pritarti sutarčiai sakė taip darysią dėl to, kad Airija aktyviau dalyvautų ES gyvenime. Be to, jie norėtų, jog ir visas blokas efektyviau veiktų.
Apklausos rezultatai stebina, nes visos pagrindinės politinės partijos pritaria ES sutarčiai. Paaiškėjus, kad į priekį išsiveržė Reformų sutarties priešininkai, veiksmų ėmėsi Europos Komisija (EK): ji paragino Airijos rinkėjus aktyviai dalyvauti nacionaliniame referendume, pasinaudoti savo balso teise. Didžiausią nerimą Briuseliui ir Airijos vyriausybei kelia tai, jog neapsisprendusieji dažnai apsisprendžia ir dauguma jų taria „ne“. EK vadovas Jose Manuelis Barroso ir kiti ES pareigūnai perspėjo, kad jokio „plano B“ neturi, jei Airija atmestų Reformų sutartį.
Airija yra vienintelė iš 27 ES valstybių, kurios Konstitucija reikalauja referendumo dėl tokių sutarčių. Visos kitos šalys turi ratifikuoti sutartį savo parlamente. Daugiau kaip pusė ES narių, tarp jų ir Lietuva, sutartį jau ratifikavo. Jeigu ji neįsigalios nuo 2009 metų, kaip numatyta, tai išsiplėtusiai ES trukdys veiksmingiau funkcionuoti, paprasčiau priimti sprendimus ir įgyvendinti kitas svarbias reformas.