Skaudžiausiai sveikatos apsaugos reformos Damoklo kardas užsimojo Gargždų ir Kretingos ligonėms. "Nužemintos" iki rajono lygmens ligoninių, jos neteks galimybės teikti kai kurių paslaugų.
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo interneto svetainėje paskelbė atrankos kriterijus ligoninėms, pagal kurios jos bus suskirstytos į respublikines, regiono ir rajonų.
Paskelbtų atrankos į regioninį lygmenį kriterijų neatitinka 26 Lietuvos ligoninės, tarp jų - Gargždų ir Kretingos. Todėl jos turėtų likti rajoninėmis ligoninėmis. Tuo metu Šilutės ligoninė, atitinkanti aukštesnio lygmens ligoninės kriterijus, taptų regiono ligonine ir galėtų teikti sudėtingesnes ir platesnes medicinos paslaugas.
Pagrindiniai regiono lygmens ligoninės kriterijai - ne mažiau nei 300 gimdymų per metus; ne mažiau nei 1 100 operacijų per metus, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki regiono ligoninės turėtų būti ne didesnis nei 50 km.
"Kokia ligonine ir kurio lygmens tapsime - dar nėra aišku, nes jos neįvardytos. Visiems ligoninės medikams ir kitiems darbuotojams numatoma pertvarka įneša daug nerimo, nežinomybės ir įtampos", - sakė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.
Pertvarka kelia nerimą
Rajonų lygmens ligoninėse žadama palikti tik labiausiai paplitusių ir nesudėtingų ligų gydymo paslaugas - priėmimo ir skubios pagalbos, terapijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos chirurgijos, stebėjimo, pediatrijos, ambulatorinės reabilitacijos paslaugos.
"Mums labai liūdna. Kol kas dar nesusitaikėme su žadamomis naujovėmis", - neslėpė liūdnų minčių Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.
Nepaisant per 9 tūkst. gargždiškių parašų, pasisakančių prieš jų ligoninės "žlugdymą", A. Grikšienė pastebėjo, jog valdžia reformų atžvilgiu nusiteikusi ryžtingai ir kategoriškai. Apie tai jos atstovai pasisakę penktadienį Druskininkuose vykusioje Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos konferencijoje.
Vadovė nerimauja, kad jos vadovaujamoje ligoninėje, pagal projektą, neliks tikrosios reanimacijos paslaugų, chirurgijos skyrių - bus tik dienos chirurgija, t. y. bus galima atlikti tik primityvias intervencijas, neliks naktinių tarnybų, laboratorijos, rentgeno.
"Aš neįsivaizduoju įstaigos be reanimacijos. Juk terapiniuose skyriuose gali atsitikti taip, kad ligonio būklė staiga pablogės naktį. O jei neliks budinčio chirurgo, visus teks vežioti į Klaipėdą. Ar suspės greitosios?" - galimos nelaimės, nesuskubus greitajai pagalbai išgelbėti žmogaus, jaudina vadovę. Be to, patirtis parodžiusi, jog rajono gyventojui norint patekti į Klaipėdos ligoninę ir anksčiau būta problemų dėl didelių eilių, o nebeteikiant ligoninėje populiarių paslaugų jos gali dar padidėti.
Be to, nustojus teikti tam tikras paslaugas, iš darbo tektų atleisti apie 40 darbuotojų, išmokėti jiems 700-800 tūkst. litų kompensacijas.
"Kas mokės išeitines kompensacijas, paklausiau valdžios atstovų konferencijoje. Buvo atsakyta, kad tai savivaldybių, kaip steigėjų, reikalas. Kad bent dalį skirtų ligonių kasos - tikimybė nedidelė", - pasakojo A. Grikšienė.
Kretinga - be gimdymų?
Remiantis paskelbtaisiais atrankos kriterijais, galima spėti, kad Kretingos ligoninėje, be kitų, nebebus teikiamos akušerijos-ginekologijos paslaugos. Praeitais metais čia gimdė 269 moterys, o norint patekti į aukštesnį lygmenį - šis skaičius turi siekti mažiausiai 300.
"Reikėtų atsižvelgti į gimdymo skaičiaus, natūralaus prieaugio 1 000 gyventojų, gimstamumo dinamiką rajonuose ir Lietuvoje. 2005-2007 metais šie rodikliai ženkliai mažėjo tiek rajonuose, tiek Lietuvoje, o 2008-2009 metais gimdymų padaugėjo. Šiuo metu ligoninėje jau gimdė 257 moterys, todėl drąsiai galime teigti, kad šiais metais gimdymų skaičius bus gerokai didesnis nei 300 - akušerinių paslaugų poreikis rajone auga",- "Vakarų ekspresui" teigė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja I. Volskienė.
Tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis mano, jog Akušerijos-ginekologijos skyrius Kretingoje nėra reikalingas.
"Labai daug gimdyvių iš Kretingos atvyksta gimdyti pas mus. Čia joms saugiau", - sakė jis.
1,5 mln. litų - kompensacijoms
I. Volskienės duomenimis, Kretingos rajone gyvena apie 46 tūkst. gyventojų. Todėl skaičiuojant atstumą iki regiono ligoninės Klaipėdoje, "reikėtų atskaitos tašku imti ne atstumą nuo rajoninės ligoninės, o viso rajono plotą ir atstumus iki jo pakraščių".
"Kalbama, kad pagerės rajonuose teikiamų paslaugų kokybė. Bet juk nakties metu, švenčių dienomis nebeliks budinčių laboratorijos, rentgenologijos tarnybų, tai tada kokia ta kokybė ir kaip kokybišką paslaugą teiks budintis vidaus ligų gydytojas?" - abejojo I. Volskienė.
Jeigu Kretingos ligoninė po pertvarkos taptų rajonine, tektų atleisti daugiau negu trečdalį darbuotojų ir jiems reikėtų išmokėti apie 1,5 mln. litų išeitinių kompensacijų.
"Įstaiga, be abejo, tokių lėšų neturės. Pertvarkai vykdyti reikalingos lėšos turi būti apskaičiuotos ir numatytos valstybės mastu", - įsitikinusi Kretingos ligoninės vadovė.
Koncepcija gali keistis?
Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimantas Juodviršis "Vakarų ekspresui" sakė, jog įvykdžius tokią reformą darbo krūvis rajonų greitosioms padidėtų. Apie tai esą kalbėta su SAM atstovais, ir šie patikinę, kad šią problemą žino ir greitųjų klausimas, ligoninių reformai pajudėjus, bus sprendžiamas.
Beje, nepaisant paskelbtų galutinių atrankos kriterijų, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys neskuba daryti išvadų. Anot jo, kol nėra nė vieno ministro įsakymo, galima tik spėlioti, kaip bus ateityje. Po mėnesio sukurta koncepcija gali keistis.
"Dėl rajonų ligoninių šimtaprocentinių išvadų dar nėra. Gal po mėnesio nuspręs, kad kai kurios paslaugos tose ligoninėse gali būti dalinai perkamos. Daug kas priklausys nuo bendro Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto", - svarstė jis.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
