JAV sveikatos apsaugos sistemos reforma kelia vis daugiau aistrų. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas norėtų nuraminti tuos, kurie čia įžvelgia "komunistų" sąmokslą.
JAV prezidento Baracko Obamos siūlomo naujo sveikatos draudimo modelio, kuriuo numatomas aktyvesnis valstybės dalyvavimas, šalininkai teigia, kad jis padėtų sumažinti nepaprastai išaugusias medicinos paslaugų kainas, prie kurių kilimo esą labiausiai prisidėjo privačiai dirbančių draudikų siekis pasipelnyti. Baiminamasi, kad Kongreso respublikonai gali užblokuoti sumanymą valstybės lėšomis paremti dešimtis milijonų amerikiečių, kurie iki šiol neturi sveikatos draudimo.
"Respublikoniškąjį" požiūrį neblogai atspindi senatoriaus Orrino G.Hatcho kalbos. Jis pareiškė, jog naujoji viešojo draudimo programa gali "atvesti šalį prie bankroto", ir užtikrino, kad nėra prasmės atsisakyti sistemos, kuri puikiai "veikia 85 proc. gyventojų" vien tik tam, kad Kongresas galėtų pasirūpinti likusiais 15 proc. JAV piliečių, neturinčių sveikatos draudimo. Panašaus pobūdžio, tik gal kiek švelnesnes, mintis vis dar žarsto ne tik dauguma Kongreso respublikonų, bet ir kai kurie demokratai.
Visi, tik ne JAV
Garsus ekonomistas P.Krugmanas bene tiksliausiai nusakė problemos, su kuria dabar susiduria JAV įstatymų leidėjai, esmę. Visų pirma jis ironiškai atsiliepia apie politinės dešinės atstovus, kurie kiekviename bandyme sustiprinti valstybės vaidmenį įžvelgia "komunizmą".
"Radijo pokalbių laidų ir "Fox News" kanalo rėksniai norėtų priversti jus patikėti, kad naujasis planas pavers Ameriką Sovietų Sąjunga", - praėjusią savaitę savo komentare dienraščiui "The New York Times" šaipėsi P.Krugmanas ir pareiškė, kad B.Obamos siūlomas sveikatos draudimo modelis iš tiesų panašiausias į tą, kuris sėkmingai veikia Šveicarijoje. Jis priminė skaitytojams, kad "kiekviena turtinga valstybė, išskyrus Jungtines Valstijas, garantuoja visiems savo piliečiams būtinąją medicinos pagalbą", ir išskyrė tris pagrindinius sveikatos apsaugos sistemos modelius.
Trys alternatyvos
Pasak P.Krugmano, Didžioji Britanija yra pavyzdys šalies, kur pati valstybė valdo ligonines bei samdo gydytojus, ir tai daro taip efektyviai, kad vieno paciento gydymas čia kainuoja net 60 proc. pigiau nei JAV. Kanadoje, priešingai, sveikatos apsaugos sektoriuje dominuoja privačios ligoninės, tačiau valstybė apmoka beveik visas sąskaitas. Jungtinėse Valstijose panašiu principu veikia pagyvenusių žmonių sveikatos draudimo programa "Medicare".
Trečia sistema, kurią pristato P.Krugmanas - Šveicarijoje veikiantis modelis, pagal kurį visi šalies gyventojai turi įsigyti sveikatos draudimą, tačiau valstybė kompensuoja išlaidas tiems, kurių pajamos yra mažesnės už nustatytą minimumą. Toks visuotinio draudimo būdas, pasak P.Krugmano, labiausiai tinka JAV, kur mintis apie bent kiek didesnį valstybės vaidmenį iki šiol lieka visiškai svetima.
"Jeigu būtume pradėję tuščioje vietoje, tikriausiai nesirinktume šio būdo. Visiškai "suvalstybinta" medicina neabejotinai kainuotų mažiau, o pritaikyti "Medicare" tipo draudimą visiems amerikiečiams tikriausiai būtų pigiau, nei sukurti šveicariško tipo sistemą", - pripažįsta P.Krugmanas.
Praleistos galimybės
Šios savaitės komentare "Visi prezidento zombiai" P.Krugmanas toliau plėtoja JAV sklandančių nepagrįstų baimių temą. "Atrodo, Vašingtone ir toliau dominuoja reiganizmas - ideologija, kuri sako, kad vyriausybės įsikišimas visada yra blogas, o palikti privatų sektorių tvarkytis taip, kaip jam išeina, visada yra gerai", - rašo P.Krugmanas, atvirai smerkiantis 9-ajame dešimtmetyje JAV prezidento Ronaldo Reagano vykdytą ekonomikos politiką.
Sunkumus, su kuriais susiduria sveikatos apsaugos reforma, Nobelio premijos laureatas sieja su bendru pasipriešinimu, kuris neleidžia iš esmės pertvarkyti krizės pakirsto finansų sektoriaus. "Taigi kodėl tos zombiškos idėjos niekaip nemiršta? - klausia P.Krugmanas. - Dalis atsakymo yra ta, kad už jų slepiasi labai dideli pinigai."
Vis dėlto ne visa kaltė tenka finansų ar draudimo pramonės lobistams. P.Krugmanas negaili kritikos ir B.Obamos administracijai, kuri taip ir neišdrįso atvirai pasipriešinti vyraujančiam laisvosios rinkos "fundamentalizmui". "Sunku atsikratyti minties, kad praleidome labai svarbią galimybę ir esame atsidūrę prie posūkio, tačiau nesugebame pasukti", - perspėja P.Krugmanas.
